TAURAGĖS POLIGONO PLĖTRA JURBARKO RAJONE

Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso devyni kariniai poligonai: Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų, Pagudonės, Šilalės, Tauragės ir Rūdninkų. Jie skiriasi savo dydžiu, pratybų pobūdžiu ir intensyvumu. Vieni jų skirti didelio masto manevrams ir tarptautinėms pratyboms, kiti – specifiniam karių rengimui ar šaudymo pratyboms, todėl kiekvienas poligonas atlieka aiškiai apibrėžtą funkciją bendroje gynybos sistemoje. Iki brigados lygmens mokymai bei pratybos gali vykti tik didžiuosiuose poligonuose – Pabradės ir Rūdninkų, kur treniruojasi JAV ir Vokietijos kariai, o kitos mokymų teritorijos skirtos mažesniems – iki kuopos ar bataliono lygmens vienetams.

Treniruočių vietos nebeužtenka augančiai Lietuvos kariuomenei ir NATO sąjungininkams. Naujas poligonas yra esminis elementas įgyvendinant NATO įsipareigojimus ir vystant nacionalinę diviziją iki 2030 metų. Rusijos grėsmė reikalauja realių gynybinių pajėgumų, o ne simbolinių veiksmų.

Rusija yra tikrasis agresorius, kuris vykdo karą prieš Ukrainą ir kelia grėsmę visai Europai. Lietuvos gynybos stiprinimas yra atsakas į realią grėsmę, o ne provokacija. Stipri gynyba atgraso nuo agresijos – tai patvirtina NATO kolektyvinės gynybos principas. Jei Lietuva nestiprins savo gynybos, jai iškils dar didesnė grėsmė. Kitų valstybių kaltinimai karo kurstymu yra Rusijos „dūmų uždanga“ savo agresijai pateisinti.

Tauragės poligono paskirtis nesikeis – tai įtvirtinta įstatymu. Tauragės poligone ir toliau vyks tik Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos. Karinė technika ir ginklai šiame poligone bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis. Kovinis šaudymas poligono teritorijoje nevyks.

Sprendimas plėsti Lietuvos kariuomenės Tauragės karinį poligoną Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje priimtas vadovaujantis nustatytais teritorijų atrankos kriterijais ir kariuomenės poreikiais. Šioje teritorijoje numatyta išplėsti poligoną 2334 ha, plėtrą vykdant tik valstybinės žemės sklypuose ir valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nėra suformuoti, todėl privatūs sklypai į planuojamą teritoriją nepatenka.

Numatytoje teritorijoje taip pat bus kuriama infrastruktūra, užtikrinanti efektyvų poligono naudojimą. Plėtra sudarys sąlygas vykdyti didesnio masto taktines ir lauko pratybas, treniruotis keliems daliniams vienu metu bei užtikrins nuoseklų ir nenutrūkstamą karių rengimą.

Teritorijas vertino Lietuvos kariuomenė kartu su Aplinkos ministerija, Nacionaline žemės tarnyba, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija. Siūlymą svarstė Valstybės gynimo taryba, kurios sudėtyje yra Prezidentas (tarybos pirmininkas ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas), Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Norime pabrėžti, kad galutinį sprendimą dėl Tauragės poligono teritorijos plėros priims Seimas, pritardamas Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymo pakeitimo projektui.

Tauragės poligono ribos Tauragės rajone išliktų nepakitusios.

Svarbu akcentuoti, kad sprendimas dar nėra priimtas.

Visiems gyventojų išsakytiems nuogąstavimams ieškoma kompromisų ir bandoma paaiškinti realią situaciją. Su savivalda ir vietos bendruomenėmis kalbamės prieš priimant bet kokius sprendimus.

Į poligono plėtros teritoriją privatūs sklypai nepatenka. Visa žemė yra valstybiniai miškai.

Tai sumažintų esamų teritorijų apkrovą ir užtikrintų efektyvesnį pratybų grafiką. Be to, Tauragės poligonas padėtų patenkinti augančius rezervo karių rengimo poreikius, o tai yra kritiškai svarbu bendram šalies gynybiniam pasirengimui ir parengties lygio išlaikymui.

Tauragės kariniame poligone vyks Lietuvos kariuomenės karių pratybos ir kariniai mokymai. Didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie 5 kartus per metus ir truktų iki 10 dienų, o aktyvūs veiksmai būtų ganėtinai trumpi. Mažesnės apimties pratybos vyktų nuolat.

Kuopos dydžio Tauragės poligone vienu metu galėtų treniruotis keli šimtai Lietuvos ir NATO sąjungininkų karių.

Poligone bus įrengiami tik pavieniai statiniai – karinis miestelis šiame kariniame poligone statomas nebus.

Poligone treniruosis įvairūs Lietuvos kariuomenės padaliniai – tiek profesionalūs kariai, tiek šauktiniai, tiek rezervo kariai. Taip pat treniruotis galės Lietuvos šaulių sąjunga, o tai skatins regiono gyventojų pilietiškumą ir sąmoningumą.

Kariai atvyks pratyboms ir mokymams. Kadangi karinis miestelis nebus statomas, ilgalaikis apgyvendinimas su šeimomis nėra numatomas.

Karinė technika ir ginklai Tauragės poligone bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis. Šaudyklų poligono teritorijoje nebus, o kovinis šaudymas nevyks.

Didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie 5 kartus per metus ir truktų iki 10 dienų, o aktyvūs veiksmai būtų ganėtinai trumpi. Mažesnės apimties pratybos vyktų nuolat.

Netoli LDK Kęstučio pėstininkų bataliono Jurbarko rajone yra Jūravos šaudykla. Ji veiks įprastu grafiku.

Taip, poligono teritorijoje nuolat bus karinis personalas, atsakingas už poligono priežiūrą.

Pratybų grafikai bus skelbiami informaciniuose stenduose prie poligono, taip pat savivaldybės internetinėje svetainėje. Informacija bus nuolat atnaujinama.

Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų pratybos nakties metu vyksta gerokai rečiau.

Poligonas nebus aptvertas tvora, tačiau bus pažymėtas įspėjamaisiais ženklais (stulpais su informacija „Poligono teritorija“ ir / arba „Pavojingos teritorijos riba“).

Bus įrengti informaciniai stendai su lankymosi kariniame poligone taisyklėmis, atsakomybe už taisyklių nesilaikymą ir kontaktine informacija.

Pratybų metu bus ribojamas eismas poligono teritorijoje, tačiau bus užtikrintas susisiekimas kitais keliais.

Teritorija Jurbarko rajono savivaldybėje pasirinkta vadovaujantis aiškiais kriterijais. Plėtra numatoma vykdyti tik valstybinėje žemėje – privatūs sklypai į planuojamą teritoriją nepatenka, todėl ir ginčų su gyventojais dėl to neturėtų kilti..

Pagal dabartinę teisinę praktiką, kompensacijos dėl keliamo triukšmo nėra mokamos.  Svarbu pažymėti, kad Tauragės poligone nevyks kovinis šaudymas, o karinė technika ir ginklai bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis.

Taip, žemės naudojimo paskirtis bus keičiama į kitos paskirties žemę ir nustatomas naudojimo būdas – teritorija bus skirta krašto apsaugos tikslams pagal specialaus įstatymo nuostatas

Lėšos nukreipiamos į infrastruktūrą: kelius, vandentiekius, elektros tinklus. Poligono vystymui reikalingi darbuotojai – atsiranda naujų darbo vietų teritorijų priežiūrai, apgyvendinimo paslaugoms. Gerės kelių būklė ne tik prie poligono, bet ir privažiuojamieji keliai. Pabradės ir Ruklos patirtis rodo, kad ten, kur kuriasi kariuomenės daliniai, auga vietos ekonomika, atsiranda naujų verslo galimybių, stiprėja bendruomeniškumas per bendrus renginius su kariuomene.

Tai pirmas kartas per 35 metus, kai savivaldybėms su poligonais kasmet skiriama tiesioginė dalis gynybos biudžeto proporcingai pagal karinių teritorijų dydį. Lazdijų rajono ir kitoms savivaldybėms su poligonais socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai planuojama skirti 0,3–0,5 procento nuo tais metais skirto BVP procento gynybai. Be to, vietinės reikšmės kelių remonto darbams, užtikrinant susisiekimą su karinio poligono teritorijomis, bus skiriama dalis iš Krašto apsaugos ministerijos biudžete numatytų iki 5 milijonų eurų per metus. Šios lėšos bus skiriamos infrastruktūrai, kuri tarnaus tiek karinėms, tiek civilinėms reikmėms.

Be tiesioginių infrastruktūros investicijų, savivaldybės su poligonais gaus išplėstą paramą civilinės gynybos srityje. Iki 2030 metų savivaldybėms su poligonais kasmet planuojama skirti po 25 milijonus eurų Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonėms savivaldybėse įgyvendinti, įskaitant kritinės svarbos infrastruktūros objektų apsaugą. Savivaldybių mobilizacijos pareigūnų funkcijoms ir pasirengimui stiprinti bus skiriama iki 5 milijonų eurų. Gyventojai turės galimybę dalyvauti pilietinio pasipriešinimo mokymuose, mokyklose bus plečiami jaunųjų šaulių būreliai, steigiami visuotinės gynybos centrai. Bus stiprinamos savivaldybių kibernetinė sauga ir atsparumas. Visa tai didins bendruomenės saugumą, pilietiškumą ir pasirengimą krizinėms situacijoms.

Net 89 procentai Lietuvos gyventojų teigia, kad kariuomenės veikla jiems nekelia nepatogumų. Pabradės ir Ruklos patirtis rodo konkrečią naudą: atnaujinta infrastruktūra, naujos darbo vietos, ekonomikos augimas regione, bendri renginiai su kariuomene, Lietuvos šaulių sąjungos treniruočių galimybės. Savivaldybės gauna investicijas į kelius, inžinerinius tinklus ir viešąją infrastruktūrą, kuri naudinga visiems gyventojams. Poligonai atveria naujas bendrystės formas tarp kariuomenės ir vietos žmonių.

Tarptautiniai tyrimai iš JAV ir Latvijos aiškiai rodo, kad kariniai poligonai tampa tikrais regionų ekonomikos varikliais. Latvijos Ādaži savivaldybėje, kurioje gyvena apie 23 600 gyventojų (panašiai kaip Kėdainiuose), per vos penkerius metus po NATO pajėgų atvykimo 2017 metais atsirado 2 700 naujų darbo vietų – nuo 6 600 iki 9 330 dirbančiųjų.

JAV prestižinės RAND korporacijos tyrimai Kanzaso valstijoje (2,9 mln. gyventojų – beveik kaip Lietuvoje) atskleidė, kad kiekvienas tiesiogiai išleistas doleris palaiko beveik 4 dolerių vertės papildomą ekonominę veiklą. Kariuomenės 1,31 mlrd. dolerių metinės išlaidos sukūrė dar 3,92 mlrd. dolerių ekonominę veiklą – iš viso 5,23 mlrd. dolerių poveikį. Svarbiausia, kad 47 878 tiesioginės karinės darbo vietos palaikė beveik tiek pat – 41 033 civilines darbo vietas privačiame sektoriuje.

Lietuvos duomenys patvirtina šią tendenciją – 2023 metais apskritys su kariniais poligonais pasiekė 20,8 tūkst. eurų BVP vienam gyventojui, tuo tarpu apskritys be poligonų – tik 16,2 tūkst. eurų. Skirtingai nuo gamyklų ar įmonių, kurios gali išsikraustyti, kariniai objektai lieka dešimtmečiams, suteikdami regionams stabilumo garantiją.

Nors kovinis šaudymas nevyks, pratybų metu kartais būna triukšmo. Didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie 5 kartus per metus ir truktų iki 10 dienų, o aktyvūs veiksmai būtų ganėtinai trumpi, todėl nepatogumai laikini. Gyventojai matys karinės technikos judėjimą į poligoną ir iš jo, nors tai nebus nuolatinis judėjimas, kuris ribotų įprastą kelių naudojimą.

Poligono teritorijos priežiūrai ir vykdomai karinei veiklai reikės paslaugų iš privataus sektoriaus – tai naudinga vietiniam verslui. Tikėtina, kad atsiras galimybių maitinimo, apgyvendinimo, transporto, techninės priežiūros ir kitų paslaugų teikėjams.

Ne, Lietuvos kariuomenė vykdo centralizuotus viešuosius pirkimus, tačiau vykstant pratyboms kariai naudosis vietos verslo paslaugomis.

Bus modernizuojami ne tik vidinio poligono kelių tinklai, bet ir privažiuojamieji keliai iki jo. Į karinio poligono teritoriją patenkantys vietinės reikšmės keliai bus perduoti Lietuvos kariuomenei, ji bus atsakinga už jų priežiūrą. Savivaldybėms kasmet bus skiriama dalis gynybos biudžeto proporcingai pagal karinių teritorijų dydį. Šios lėšos bus nukreiptos į infrastruktūrą, kuri tarnaus ir civilinėms, ir karinėms reikmėms: kelius, vandentiekius, elektros tinklus.

Infrastruktūros plėtra apims ne tik Jurbarko rajono apylinkes. Pagal Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos susitarimą, savivaldybėms su poligonais kasmet skiriama dalis gynybos biudžeto. Lėšos skiriamos infrastruktūrai, kuri tarnauja tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms. Konkretūs prioritetai – kurie keliai bus remontuojami, ar bus investuojama į vandentvarką ar kitas sritis – bus sprendžiami savivaldybių pagal jų poreikius ir prioritetus.

Gyventojai matys karinių vienetų judėjimą į karinį poligoną ir iš jo, bet tai nebus nuolatinis karinės technikos judėjimas apgyvendintose teritorijose ar civiliniuose keliuose, kuris ribotų įprastą kelių naudojimą gyventojų reikmėms.

Vietos gyventojai turės geresnį susisiekimą, nes planuojama modernizuoti ne tik vidinio poligono kelių tinklą, bet ir privažiuojamuosius kelius iki jo. Į karinio poligono teritoriją patenkantys vietinės reikšmės keliai bus perduoti Lietuvos kariuomenei, ji bus atsakinga už šių kelių priežiūrą. Taip pat bus nustatomi kelio servitutai keliams, kad visuomenė galėtų jais naudotis. Pratybų metu bus ribojamas eismas poligono teritorijoje, tačiau bus užtikrintas susisiekimas kitais keliais.

Valstybei priklausančius kelius valdo ir prižiūri AB „Via Lietuva“.

Yra įprasta, jog Lietuvos kariuomenė pratybų metu ir joms pasibaigus, pasitelkdama kariniuose poligonuose turimą inžinerinę karinę techniką, tvarko pažeistus žvyro dangos kelių ruožus, stengdamasi nesukelti nepatogumų vietos gyventojams.

Vietinės reikšmės kelių objektams, vedantiems į krašto apsaugos sistemos objektus arba būtiniems priimančiosios šalies paramos poreikiui užtikrinti, gali būti naudojamas finansavimas Krašto apsaugos ministerijai skiriamų lėšų vietinės reikšmės keliams. Prireikus, tokie keliai bus tvarkomi pagal nustatytus prioritetus.

Plečiant Tauragės poligoną, poveikio aplinkai vertinimas nėra atliekamas, nes jis nėra privalomas. Lietuvos kariuomenė užtikrina minimalų poveikį aplinkai – stebi poligono teritorijoje esančių saugomų vietovių būklę ir imasi veiksmų, kad neišvengiamas neigiamas poveikis saugomoms teritorijoms būtų kompensuojamas įsteigiant lygiavertes saugomas teritorijas kitose vietose.

Tauragės poligono teritorija (iki išplėtimo) buvo suformuota taip, kad į ją draustiniai nepatenka. Poligone teritorijoje yra viena kultūros vertybė – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės sienos atkarpa. Teritorijoje karinio mokymo veikla nevykdoma, taip užtikrinant jos apsaugą.

Į poligono plėtros teritoriją patenka Kaskalnio geomorfologinis draustinis ir kultūros vertybės objektas LDK valstybės sienos atkarpa.

Visa veikla bus vykdoma taip, kad būtų užtikrinta maksimali saugomų gamtos teritorijų apsauga. Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, bus įsteigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose.

Visa veikla poligone vykdoma pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus ir NATO standartus, kurie reikalauja minimizuoti poveikį aplinkai. Moderniose kariuomenėse, įskaitant Lietuvos, taikomos aplinkosaugos priemonės: žalioji infrastruktūra, atsinaujinantys energijos šaltiniai, gamtos apsaugos protokolai.

Nacionalinis saugumas ir aplinkosauga nėra priešpriešos – abu tikslai svarbūs darniai valstybės ateičiai. NATO standartai reikalauja minimizuoti poveikį aplinkai. Be saugios valstybės neįmanomas ir darnus gamtos vystymasis. Poligono teritorijoje visa veikla bus vykdoma pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus.

Išplėtus Tauragės poligoną, Lietuvos kariuomenė įsipareigoja sutvarkyti pesticidais užterštą plotą Jurbarko rajone.

Tauragės poligone nenumatomi plyni miško kirtimai. Jeigu ateityje būtų vykdomas miško kirtimas, skirtas karinės technikos pravažumui ir manevravimui, kirtimai neviršytų 15 procentų bendro poligono teritorijos ploto – tai įtvirtina įstatymas.

Visa veikla bus vykdoma taip, kad būtų užtikrinta maksimali saugomų gamtos teritorijų apsauga. Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, bus įsteigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose. Kompleksinę miškų ūkio veiklą vykdys Valstybinių miškų urėdija pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus.

Jei būtų padaryta žala saugomoms teritorijoms, bus įsteigiamos lygiavertės saugomos teritorijos kitose vietose. Visa veikla poligone bus vykdoma pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus ir NATO standartus.

Gyventojų lankymasis karinio poligono teritorijoje nėra draudžiamas, tačiau reikia vadovautis lankymosi taisyklėmis, kurios bus skelbiamos informaciniuose stenduose prie poligono. Poligonas nebus aptvertas tvora, bet bus pažymėtas įspėjamaisiais ženklais. Pratybų metu eismas bus ribojamas, bet užtikrinamas susisiekimas kitais keliais.

Taip, gyventojų lankymasis karinio poligono teritorijoje nėra draudžiamas, tačiau jie turi vadovautis lankymosi kariniuose poligonuose ir karinio mokymo teritorijose taisyklių. Jos bus skelbiamos informaciniuose stenduose prie poligono. Šis poligonas nebus visiškai uždara karinė teritorija, todėl, kai nevyks mokymai, jame bus galima lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti.

Taip, gyventojų lankymasis, grybavimas ir uogavimas nedraudžiamas, kai nevyks pratybos. Reikės vadovautis lankymosi karinio poligono teritorijoje taisyklėmis, kurios bus skelbiamos informaciniuose stenduose. Tai nėra uždara karinė teritorija.

Verslas galės netrukdomai tęsti veiklą. Tai rodo Pabradės poligono patirtis, kur Žeimenos upė, tekanti per poligoną, toliau sėkmingai naudojama baidarių verslui.

Medžioklė kariniuose poligonuose  draudžiama, medžiojamųjų gyvūnų populiacijos gausos reguliavimas (medžioklė) galės būti vykdomi pagal karinio poligono viršininko patvirtintą grafiką, siekiant užtikrinti maksimalų saugumą ir karinių pratybų bei mokymų vykdymą.

Medžiotojai populiacijos gausos reguliavimo darbus galės vykdyti savo buvusioje medžioklės plotų teritorijoje.

Populiacijos gausos reguliavimo darbus bus galima vykdyti karinio poligono viršininko patvirtintais laikais ir tose teritorijose, kuriose buvo medžiotojų būreliams ir klubams tenkantys medžioklės plotai iki poligono įkūrimo.

Ne, poligone sumedžioti limituojamų rūšių gyvūnai skaičiuojami į tą patį bendrą limitą, kuris galioja medžiotojo visam naudojamam plotui. Papildomų limitų nebus skiriama – populiacijos reguliavimas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip visoje Lietuvoje.

Karinis poligonas yra išplečiamas specialiuoju įstatymu. Tauragės poligono išplėtimas į Jurbarko r.  bus pradedamas vystyti iš karto, kai bus priimtas Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono ir Lietuvos kariuomenės Šilalės karinio poligono įstatymo pakeitimo projektas. Tauragės poligono išplėtimas nėra vien tik Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės projektas – į jo vystymą taip pat yra įsitraukusios Aplinkos, Susisiekimo ministerijos ir kitos valstybės institucijos.

Poligone būtų statomi tik pavieniai statiniai: taktinio mokymo aikštelės, taikinių sistemos, administraciniai pastatai. Karinis miestelis šiame kariniame poligone statomas nebus.

Taip, Tauragės karinio poligono apsaugos zona apims 100 metrų pločio žemės juostą nuo poligono sklypo ribos. Šioje apsaugos zonoje statybos ar statinių rekonstrukcija ar kita veikla, kuri numatyta Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, yra galima gavus Krašto apsaugos ministerijos pritarimą.

Tauragės poligonas nebus aptvertas tvora, tačiau jis bus pažymėtas įspėjamaisiais ženklais (stulpais su informacija „Poligono teritorija“ ir/arba „Pavojingos teritorijos riba“) ir informaciniais stendais. Juose bus pateikiama informacija apie lankymosi kariniame poligone, pavojingoje teritorijoje taisyklės, atsakomybė už taisyklių nesilaikymą, kontaktinė informacija. Karinių pratybų metu bus ribojamas eismas poligono teritorijoje, tačiau bus užtikrintas susisiekimas kitais keliais.

Poligonas bus vystomas per įmanomai trumpiausius terminus, kurie bus nustatyti atnaujintame ir įsigaliojusiame Lietuvos kariuomenės Tauragės karinio poligono įstatyme. Šiuo įstatymu yra sudarytos sąlygos įkurti karinį poligoną ir sukurti jo veiklai reikalingą infrastruktūrą.