Veiklos sritys

Krašto apsaugos ministerijos (toliau - KAM) misija - formuoti ir įgyvendinti Lietuvos gynybos politiką parengiant kariuomenę, gebančią savarankiškai ir kartu su sąjungininkais užtikrinti Lietuvos Respublikos suverenumą, teritorijos vientisumą ir jos piliečių saugumą, taip pat prisidėti prie pasaulinio ir regioninio stabilumo.

KAM veikla vykdoma įgyvendindama uždavinius, apibrėžtus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karinės tarnybos įstatyme:

1) vykdyti strateginį krašto apsaugos sistemos planavimą, plėtoti krašto apsaugos sistemą ir kariuomenės gynybinį pajėgumą, parengti kariuomenę ir kitas krašto apsaugos sistemos institucijas Lietuvos valstybės ir bendrai NATO valstybių gynybai, kitiems NATO uždaviniams, Europos Sąjungos bendrajai gynybos politikai bei kitiems tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti;

2) užtikrinti valstybės gynybos ir karinių bei kitų krašto apsaugos funkcijų vykdymą taikos bei karo sąlygomis;

3) įstatymų nustatytose nacionalinio saugumo užtikrinimo srityse teisės aktų nustatyta tvarka administruoti krašto apsaugos sistemos žvalgybos ir kontržvalgybos institucijų veiklą;

4) administruoti krašto apsaugos sistemos institucijų tarptautinį bendradarbiavimą, pagal savo kompetenciją užtikrinti tarptautinių sutarčių ir susitarimų vykdymą, tarptautinio bendradarbiavimo planų ir programų rengimą bei įgyvendinimą;

5) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka administruoti krašto apsaugos sistemos personalą, karo tarnybą ir mobilizaciją;

6) administruoti viešosios informacijos apie krašto apsaugos sistemą teikimą, kariuomenės bendradarbiavimą su civilinėmis institucijomis, Lietuvos šaulių sąjunga ir kitomis asociacijomis bei viešosiomis įstaigomis, tiesiogiai prisidedančiomis prie krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir visuomenės parengimo gynybai;

7) teisės aktų nustatyta tvarka administruoti karybos srities standartizaciją;

8) vykdyti šio ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų krašto apsaugos ministrui nustatytas funkcijas.

2012 M. KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS VEIKLOS PRIORITETAI

1. Įgyvendindami LR Vyriausybės 2012 m. prioritetą „Narystės NATO įtvirtinimas ir pasirengimas pirmininkauti ES Tarybai“, modernizuosime Lietuvos kariuomenę, taip pat formuosime kariuomenės rezervą ir rengsime piliečius valstybės gynybai:

1.1 stiprinsime pajėgumus, skirtus valstybės gynybai ir gebančius greitai reaguoti į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus:

– tęsime Lietuvos valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos įgyvendinimą;

– išlaikysime nustatytos kovinės parengties taikos meto užduotims vykdyti skirtas operacines pajėgas (bataliono dydžio kovinę grupę);

– vykdysime reguliariųjų Lietuvos kariuomenės vienetų ir karių, taip pat krašto apsaugos savanorių kovinį rengimą;

1.2. plėtosime Lietuvos kariuomenės pajėgumus (oro erdvės stebėjimo sistemos tobulinimas, ginklų ir karinės įrangos modernizavimas ir įsigijimas, įsipareigojimų, susijusių su minų paieškos ir patruliniais laivais įgyvendinimas);

1.3. rengsime kariuomenės rezervą ir piliečius valstybės gynybai, užtikrindami didesnį parengtų karo prievolininkų ir rezervo karių skaičių, baigsime tobulinti mobilizacijos valdymo sistemą.

2. Įgyvendindami LR Vyriausybės 2012 m. prioritetą „Narystės NATO įtvirtinimas ir pasirengimas pirmininkauti ES Tarybai“, dalyvausime NATO ir ES tarptautinėse operacijose, NATO greitojo reagavimo pajėgose ir Europos Sąjungos (toliau – ES) kovinėse grupėse, įgyvendinsime NATO pajėgų tikslus ir užtikrinsime kitų tarptautinių įsipareigojimų saugumo ir gynybos politikos srityje vykdymą:

2.1 dalyvausime prioritetinėse tarptautinėse operacijose ir misijose, pagrindinį dėmesį skirdami Afganistano saugumo pajėgų mokymui ir atsakomybės už saugumą Goro provincijoje perdavimui vietos valdžiai;

2.2. atsižvelgdami į artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2013 m., padidinsime Lietuvos karių, dalyvaujančių ES vykdomose tarptautinėse operacijose, skaičių;

2.3. pasirašysime trišalį bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados įsteigimo susitarimą;

2.4. pasirengsime ir dalyvausime NATO greitojo reagavimo pajėgų (angl. NATO NRF) budėjimuose ir tęsime konsultacijas su partneriais dėl dalyvavimo ES kovinių grupių veikloje;

2.5. kartu su Latvija ir Estija teiksime geresnes priimančiosios šalies ir treniruočių sąlygas NATO oro policijos misiją vykdančioms šalims;

2.6. parengsime priimančiosios šalies paramos planą, numatantį Lietuvos kariuomenės pajėgumus, užtikrinančius sąjungininkų pajėgų judėjimą į šalį ar per šalį, per atvykimo ir išvykimo punktus, taip pat numatysime civilinių valstybės institucijų dalyvavimą teikiant priimančiosios šalies paramą;

2.7. pateiksime pasiūlymus dėl Lietuvai palankių nuostatų (oro policijos misijos, Energetinio saugumo centro akreditavimo, priešraketinės gynybos visiems sąjungininkams kūrimo ir t.t.) įtvirtinimo 2012 m. gegužės mėn. Čikagoje vyksiančio NATO vadovų susitikimo sprendimuose.

3. Veiklos efektyvumą didinančių priemonių įgyvendinimas:

3.1 įgyvendinsime KAS pokyčių projektus: pasirengsime Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (2012 m. I ketv.), finansinių išteklių valdymo (2012 m. III ketv.), viešųjų ryšių ir renginių organizavimo srities (2012 m. I ketv.) ir ryšių ir informacinių sistemų valdymo srities reformoms (2012 m. I ketv.), taip pat atliksime teisėkūros sistemos analizę;

3.2. pertvarkysime KAS planavimo sistemą taip, kad ji atspindėtų plėtojamus Lietuvos kariuomenės pajėgumus ir būtų suderinta su LR Vyriausybės strateginio planavimo sistema ir NATO gynybos planavimo ciklu (2012 m. IV ketv.);

3.3. pradėsime diegti resursų valdymo informacinę sistemą (I etapo pabaiga 2014 m. I ketv.).

4. Visuomenės saugumo didinimas vykdant taikos meto užduotis:

4.1 vykdysime paieškos ir gelbėjimo darbus nustatytoje atsakomybės zonoje ir pradėsime paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnių įsigijimo procedūras;

4.2. stiprinsime strateginę žvalgybą ir kontržvalgybą;

4.3. vykdysime oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą, jos išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą ir kontrolę;

4.4. užtikrinsime integruotos jūros stebėjimo sistemos, kurios teikiama informacija pagal kompetenciją ir poreikį galėtų naudotis visos suinteresuotos valstybės institucijos ir įstaigos, kūrimą.