Biudžeto suvestinė

2011 M. ASIGNAVIMAI KRAŠTO APSAUGAI

2010 m. gruodžio 9 d. LR Seimo priimtu Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinti Krašto apsaugos ministerijos asignavimai sudaro 871,0 mln. Lt (įskaitant asignavimus Lietuvos šaulių sąjungai - 1,5 mln. Lt), t.y. 0,85 proc. bendrojo vidaus produkto (2011 m. kovo mėn. BVP projekcija), arba 3,3 proc. valstybės biudžeto patvirtintų išlaidų (26 380 mln. Lt, įskaitant ES paramos lėšas – 6 922 mln. Lt).

Krašto apsaugos ministerijai, kaip asignavimų valdytojai, 2011 m. patvirtinti asignavimai, palyginti su 2010 m. biudžeto vykdymu, didėja 25,6 mln. Lt., arba 3 proc. Asignavimai didėja dėl priimtų įstatymų, kuriais nustatyta prievolė mokėti (nuo 2011 m. sausio 1 d.) papildomas draudėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat dėl karo prievolės administravimo funkcijos, kurią anksčiau vykdė savivaldybės, perdavimo Lietuvos kariuomenei ir asignavimų didėjimo kovinio rengimo srityje.

Pagrindinis dėmesys skiriamas kariniams pajėgumams išlaikyti, prisiimtiems tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti, karių mokymui ir koviniam rengimui. Pirmenybė teikiama šiai krašto apsaugos sistemos veiklai finansuoti:

• pasirengti ir toliau dalyvauti tarptautinėse operacijose, kuriose šiuo metu dalyvaujama (ypatingą dėmesį skiriant NATO vadovaujamai operacijai Afganistane);

• vykdyti reguliariųjų Lietuvos kariuomenės vienetų ir karių, taip pat krašto apsaugos savanorių kovinį rengimą;

• pasirengti ir dalyvauti NATO greitojo reagavimo pajėgų ir ES kovinių grupių budėjimuose;

• vykdyti priimančios šalies paramą NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse;

• vykdyti karinį rengimą (būtinuosius karinius mokymus, kariūnų rengimą ir specializuotus kursus kariams) krašto apsaugos sistemos karinėse mokymo įstaigose;

• vykdyti paieškos ir gelbėjimo darbus nustatytoje atsakomybės zonoje;

• vykdyti oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą.

Išlaidos pagal sritis:

personalui išlaikyti – 565,6 mln. Lt (65 proc.);

materialinei bazei išlaikyti – 161,4 mln. Lt (18,5 proc.);

dalyvauti tarptautinėse operacijose (toliau - DTO) – 41,3 mln. Lt (4,7 proc.);

ginklams ir karinei įrangai – 11,9 mln. Lt (1,4 proc.);

statyboms ir įsigijimams - 90,8 mln. Lt (10,4 proc.).

Krašto apsaugos ministerijai patvirtintų asignavimų paskirstymas pagal rūšis:
išlaidoms – 768,3 mln. Lt (88,2 proc.);
investicijoms - 90,8 mln. Lt (10,4 proc.);
ginklams ir karinei įrangai – 11,9 mln. Lt (1,4 proc.);

Krašto apsaugos sistemos programų finansavimas

2011 m. atsisakyta Specialiųjų paslaugų teikimo programos, todėl vietoj dešimties Krašto apsaugos ministerijos programų liko devynios.

Didžiąją 2011 m. Krašto apsaugos ministerijai, kaip asignavimų valdytojui, skiriamų asignavimų dalį – 629,3 mln. Lt (72,3 proc.) sudaro lėšos, skirtos šešioms programoms (Sausumos, Specialiųjų operacijų, Karinių oro pajėgų, Karinių jūrų pajėgų, Karinių operacijų ir Logistikos) tiesiogiai didinančioms gynybinį pajėgumą ir susijusioms su dalyvavimu tarptautinėse operacijose bei misijose.

Sausumos pajėgų programai, užtikrinančiai pajėgumų, dalyvaujančių tarptautinėse operacijose ir misijose, parengimą valstybės sausumos teritorijos karinei gynybai ir aktyviojo rezervo formavimui, skiriama 24 proc., Logistikos programai, teikiančiai logistinę paramą Lietuvos kariuomenės vienetams Lietuvoje ir už jos ribų – 13,3 procento krašto apsaugos asignavimų.

Likusi asignavimų dalis – 241,7 mln. Lt (27,7 proc.) - Krašto apsaugos ministerijos biudžeto skirta krašto apsaugos sistemos personalo administravimo, rengimo ir mokymo, Centralizuotų tarnybų, Krašto apsaugos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo organizavimo programoms.

Krašto apsaugos sistemos personalo administravimo, rengimo ir mokymo programai, kurios pagrindinis tikslas - parengti krašto apsaugos sistemos poreikius atitinkantį Lietuvos kariuomenės ir aktyviojo rezervo personalą (be karo prievolės administravimo funkcijos) skirta 10,6 procento, Krašto apsaugos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo organizavimo programai, kurios tikslas - vykdyti krašto apsaugos sistemos strateginį planavimą ir sukurti efektyvią valdymo sistemą, užtikrinančią krašto apsaugos ir gynybos užduočių vykdymą – 8,5 procento, iš kurio 3 procentus sudaro valdymo išlaidos. Valdymo išlaidos 2011 metais, lyginant su 2010 m. vykdymu, mažėja 0,5 procento.

2010 M. ASIGNAVIMAI KRAŠTO APSAUGAI

2010 m. išlaidas krašto apsaugai sudarė Krašto apsaugos ministerijos biudžetas ir išlaidos skirtos karo prievolei ir mobilizacijai administruoti savivaldybėse.

2010 m. patikslintas išlaidų krašto apsaugai planas sudarė 854,5 mln. Lt, arba 0,90 proc. BVP (94 625, 3 mln. Lt pagal Statistikos departamento 2011 m. vasario 28 d. duomenis), iš jų:

o Krašto apsaugos ministerijos 850,7 mln. Lt;

o Karo prievolės ir mobilizacijos administravimui savivaldybėse 3,8 mln. Lt.

Krašto apsaugos ministerijos 2010 metų išlaidos (biudžeto vykdymas) – 845,4 mln. Lt, arba 0,89 proc. BVP ir pasiskirstė pagal išlaidų sritis taip:

Pagerėjus valstybės finansinei padėčiai ir didėjant krašto apsaugos sistemos finansavimui, bus siekiama, kad išlaidų paskirstymo proporcijos atitiktų NATO valstybių standartus.

2009 M. ASIGNAVIMAI KRAŠTO APSAUGAI

2009 m. išlaidas krašto apsaugai sudarė Krašto apsaugos ministerijos biudžetas ir išlaidos karo prievolei ir mobilizacijai administruoti savivaldybėse.

2009 m. patikslintas krašto apsaugos išlaidų planas sudarė 1 005,6 mln. Lt, arba 1,09 proc. BVP (92 016,0 mln. Lt pagal Finansų ministerijos 2010 m. rugsėjo mėn. projekciją), iš jų:

• Krašto apsaugos ministerijos, kaip asignavimų valdytojos - 999,9 mln. Lt;
• Karo prievolės ir mobilizacijos administravimo savivaldybėse - 5,7 mln. Lt.

Krašto apsaugos ministerijos 2009 metų  išlaidos ( biudžeto vykdymas) sudarė - 994,2 mln. Lt, arba 1,08 proc. BVP (92 016,0 mln. Lt pagal Finansų ministerijos 2010 m. rugsėjo mėn. projekciją) ir pasiskirstė pagal išlaidų sritis taip:

2009 M. KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS BIUDŽETO VYKDYMAS (994,2 mln. Lt)

Pagerėjus valstybės finansinei padėčiai ir didėjant krašto apsaugos sistemos finansavimui, bus grįžtama prie NATO valstybių standartus atitinkančių išlaidų paskirstymo proporcijų.