Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
23
2 4 5

 

 

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas

 

 

Krašto apsaugos ministras

Juozas Olekas

 

Gimimo data

 

1955 m. spalio 30 d.

 

Gimimo vieta

Sibiras (Rusija), Krasnojarsko kraštas, Mansko rajonas, B. Unguto kaimas

   
Išsilavinimas  
 

1974 m. baigė Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą

1974–1976 m. studijavo Kauno medicinos institute.

Nuo 1976 m. studijas tęsė Vilniaus valstybinio universiteto Medicinos fakultete, kurį 1980 m. baigė ir įgijo gydytojo specialybę.

1987 m. VVU apgynė medicinos mokslų kandidato (dabar – medicinos mokslų daktaro) disertaciją.

 

Darbo veikla  
 

1980–1990 m. dirbo Vilniaus universitetinėje „Raudonojo kryžiaus“ ligoninėje gydytoju.

1982–1989 m. – VVU Mikrochirurgijos laboratorijos vyresnysis mokslinis bendradarbis.

1989 m. Suvalkijos krašto žmonių išrinktas TSRS liaudies deputatu. Iškėlė LPS.

1989–1990 m. kaip Lietuvos delegacijos narys dirbo TSRS Aukščiausiojoje Taryboje.

1990–1992 m. – sveikatos apsaugos ministras pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje vyriausybėse.

1992–1993 m. dirbo VU Plastinės chirurgijos klinikoje vyresniuoju moksliniu bendradarbiu,

1993–1994 m. – Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Plastinės chirurgijos ir traumatologijos skyriaus vedėju, gydytoju chirurgu,

1994–1997 m. – Vilniaus universitetinėje „Žalgirio“ ligoninėje vyriausiuoju gydytoju.

1994–1999 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Stomatologijos klinikos (dabar – Odontologijos institutas) vyriausiasis asistentas, nuo 1999 m. – docentas.

1996–2000 m. – VII Seimo narys, išrinktas Suvalkijos rinkimų apygardoje Nr. 63. Iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija. Seime dirbo Sveikatos reikalų komitete.

2000–2004 m. – VIII Seimo narys, išrinktas Suvalkijos rinkimų apygardoje Nr. 63. Iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija. Seime dirbo Sveikatos reikalų (2000–2001 m. – pirmininko pavaduotojas) ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetuose. 2001–2003 m. buvo Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje narys, 2002–2003 m. – šios asamblėjos viceprezidentas. Nuo 2003 m. kovo mėn. iki 2004 m. gruodžio mėn. – dvyliktosios  Vyriausybės sveikatos apsaugos ministras.

2004–2008 m. – IX Seimo narys, išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal A. Brazausko ir A. Paulausko koalicijos „Už darbą Lietuvai“ sąrašą. Seime dirbo Sveikatos reikalų (2004–2006 m.), Nacionalinio saugumo ir gynybos (2006–2007 m.) ir Užsienio reikalų (2007–2008 m.) komitetuose. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas (2004–2006 m.). 2004–2006 m. vadovavo Seimo delegacijai NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, buvo šios organizacijos Politinio komiteto ir biuro narys. Nuo 2006 m. liepos mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. – keturioliktosios Vyriausybės krašto apsaugos ministras.

2008-2012 m. X Seimo narys. Seime dirbo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetuose.

2012 m. XI Seimo narys. Iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija.

2012 m. gruodį paskirtas Krašto apsaugos ministru.

 

Kita veikla

 

 

Dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) veikloje.

1988 m. pirmajame suvažiavime išrinktas LPS Seimo nariu, juo buvo iki 1990 m.

Nuo 1989 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 1999–2004 m. ir nuo 2007 m. yra šios partijos pirmininko pavaduotojas.

1992–1993 m. – Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regioninio biuro organizacinės komisijos narys.

Nuo 1988 m. – Tarptautinės mikrochirurgijos asociacijos, 1993–1996 m. – Baltijos visuomenės sveikatos instituto prezidentas, nuo 1994 m. – Tarptautinės veido ir žandikaulių chirurgijos asociacijos narys, 1994–1998 m. – Medikų kolegijos tarybos pirmininkas, 1996–2000 m. – Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) Lietuvos komiteto pirmininko pavaduotojas, 1999–2003 m. – Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos prezidentas, nuo 1999 m. – Populiacijos ir vystymosi tarpparlamentinio Europos forumo narys.

1996–2005 m. – Lietuvos gatvės vaikų futbolo federacijos garbės prezidentas.

Nuo 1990 m. – Vilniaus „Rotary“ klubo narys.

Nuo 1994 m. – žurnalo „Stomatologija“, 1996–1998 m. – žurnalo „Medicina“ redakcinės kolegijos narys.

Nuo 2005 m. – Stepono Kairio fondo valdybos narys.

2005–2009 m. – futbolo klubo „Seimas“ viceprezidentas, nuo 2009 m. – prezidentas.

Nuo 2005 m. – Seimo Europos klubo viceprezidentas.

Nuo 1980 m. – 17 racionalizacinių pasiūlymų dėl plastinės chirurgijos, veido ir žandikaulių chirurgijos, įgimtų veido anomalijų gydymo autorius.

Yra paskelbęs per šimtą mokslinių publikacijų, perskaitęs per šešiasdešimt mokslinių pranešimų šalies ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose.

Knygos „Gyvoji medicinos istorija“ sudarytojas, kartu su grupe savo mokinių išleido vadovėlį „Burnos, veido ir žandikaulių chirurgija“ (2008 m.), informacinę knygelę vaikams „Tikra Lauryno nesuaugusios lūpytės gydymo istorija“ (2009 m.), atsiminimų apie tremtį „Mažasis Ungutas. Išblaškyti ir sujungti likimai“ (2013 m.) ir apžvalginės knygos „Lietuva ir NATO: 10 metų kartu“ (2014 m.) sudarytojas ir bendraautorius.

 

Apdovanojimai

 

 

1988 m. už rekonstrukcinės mikrochirurgijos darbų ciklą kartu su grupe Vilniaus universiteto mikrochirurgų paskirta Lietuvos valstybinė premija.

2000 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

2008 m. apdovanotas Nyderlandų Karalystės Oranje-Nasau ordino Komandoro kryžiumi.

2013 m. apdovanotas 2-ojo laipsnio Estijos Marijos žemės Kryžiaus ordinu.

 

Pomėgiai

Sodininkystė, sportas, šokiai, teatras.

 

 

Užsienio kalbos

Moka anglų ir rusų kalbas.

 

 

Šeiminė padėtis

 

Vedęs, žmona Aurelija. Dukterys Laura ir Joana, sūnus Juozas.

 

Informacija atnaujinta 2014.03.24
Sprendimas: Fresh Media