Tarptautiniai projektai

BALTNET

Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo ir kontroles sistema (BALTNET – Baltic Air Surveillance Network and Control System). Šis projektas išaugo iš JAV 1995 metais Vidurio Europos šalims pasiūlytos Regioninės oro erdvės iniciatyvos. 1998 metais sudaryta trišalė tarpvyriausybinė Lietuvos, Latvijos ir Estijos sutartis dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo sistemos. 2007 metais minėtą sutartį pakeitė trišalis tarpvyriausybinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos susitarimas dėl Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos plėtojimo. Sistemos paskirtis – Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose stebėti oro erdvę, vykdyti ginkluotės valdymą, atlikti vadovavimo ir valdymo funkcijas ir rengti mokymus. Tai leidžia Baltijos valstybėms efektyviau kontroliuoti savo oro erdvę, užtikrinti jos suverenumą bei orlaivių skrydžių saugumą.

BALTNET sistemą sudaro nacionaliniai valdymo ir pranešimų postai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, ryšių linijos bei pranešimų (radiolokaciniai) postai, bendras valdymo ir pranešimų centras Karmėlavoje. Pastarąjį centrą aptarnauja tarptautinis (trijų Baltijos valstybių) personalas, kuriam vadovauja Baltijos šalių kariuomenių atstovai, keisdamiesi rotacijos principu. BALTNET yra sąveikus su atitinkamomis NATO sistemomis, veikia be pertraukos, 24 valandas per parą ir 2004 m. tapo bendros NATO integruotos oro erdvės gynybos sistemos (NATINADS) sudedamąja dalimi. NATO naikintuvus, vykdančius oro policijos misiją Baltijos šalyse, (dislokacijos vieta – Šiaulių oro uostas Zokniuose) valdo bendras Baltijos valstybių Valdymo ir pranešimų centras Karmėlavoje.“

BALTBAT

Projektas, veikęs nuo 1994 m. iki 2003 m. rugsėjo mėn. bei per tą laiką tarptautinėms misijoms parengęs daugiau kaip 700 Baltijos valstybių karių. Pagrindinis projekto tikslas – paspartinti integracijos į NATO procesą, optimizuoti resursų naudojimą ir prisidėti prie regioninio saugumo ir stabilumo zonos kūrimo bei plėtimo.

BALTBAT projektas buvo pradėtas 1994 m. Rygoje pasirašius trišalę Baltijos šalių sutartį įkurti Baltijos šalių taikos palaikymo batalioną. BALTBAT štabui pradėjus veiklą Adaži (Latvija), pagal „Partnerystė taikos labui” (PTL) programą Skandinavijos ir kitos Vakarų Europos valstybės įsipareigojo remti BALTBAT kūrimą struktūros, personalo parinkimo ir mokymo, ekipuotės komplektavimo bei projekto administravimo srityse. Jau nuo 1997 m. pasibaigus pradiniam pasirengimo etapui batalionas buvo parengtas vykdyti visas taikos palaikymo užduotis.

1997–2000 m. BALTBAT buvo rengiamas vykdyti visas kovines operacijas ir 2000 m. įvyko pirmosios karinės pratybos „Baltic Eagle”, kurios įtvirtino bataliono pasirengimą koviniams veiksmams.

Projektas buvo uždarytas kaip įgyvendinęs savo tikslą 2003 m. rugsėjį.

2007 m. buvo nuspręsta atnaujinti BALTBAT projektą, siekiant parengti bendrą trišalį Baltijos batalioną budėjimui NATO greitojo reagavimo pajėgų 14 rotacijoje (NRF-14) 2010 metų pirmą pusmetį. Po sėkmingo budėjimo BALTBAT projektas buvo uždarytas.

BALTRON

Baltijos karinė jūrų eskadra (BALTRON – Baltic Squadron). Nuo 1997 m. Lietuva, Latvija ir Estija, padedant Vakarų valstybėms (visų pirma Vokietijos Federacinei Respublikai), kuria bendrą karinę jūrų eskadrą, kurios tikslas – vykdyti nesprogusios amunicijos nukenksminimo operacijas Baltijos jūroje, o ateityje dalyvauti jūriniame taikos operacijų vienete.

1998 m. rugpjūčio 28 d. Taline inauguruota BALTRON eskadra veikia pagal metinius planus, numatančius personalo mokymą ir dalyvavimą tarptautinėse pratybose bei nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūros dugne užsilikusių minų bei nesprogusios amunicijos paieškos ir nukenksminimo operacijose.

BALTRON sudaro laivai, kuriuos į eskadrą skiria Lietuva, Latvija ir Estija. Laivai skiriami kas pusę metų rotacijos būdu, kas metai viena iš valstybių rotacijos principu skiria štabo laivą ir eskadros vadą. Eskadrai vadovauja iš trijų Baltijos valstybių karininkų sudarytas tarptautinis štabas, kuriam įgaliojimus misijoms vykdyti suteikia Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadų komitetas.

Nuo 2002 m. BALTRON narų rengimo centre Liepojoje (Latvija) rengiami narų kursai, kuriuose dalyvauja ir Lietuvos KJP narai. Nuo 2007 m. Rygoje rengiami jaunesniųjų KJP karininkų kursai. Šiame procese labai aktyviai įsitraukusios Šiaurės šalys, ypač Norvegija.

Pagrindinis projekto tikslas išlieka su NATO suderinamos eskadros, kuri vykdytų išminavimo operacijos Baltijos valstybių teritoriniuose vandenyse, sukūrimas ir palaikymas.

BALTDEFCOL

Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL – Baltic Defence College). Ši, 1999 m. vasario 25 d. Tartu mieste Estijoje atidaryta tarptautinė karinio mokymo įstaiga rengia Baltijos ir kitų valstybių štabų karininkus, kurie tarnaus savo šalių gynybos ministerijose, kariuomenių ir tarptautiniuose (pavyzdžiui, NATO) štabuose pradedant nuo brigados lygmens, bus gynybos atašė arba dėstys karo mokslus nacionalinėse karo akademijose. Vienas svarbiausių BGK tikslų – koledžo įtraukimas į NATO ir ES karinio lavinimo sistemas.

Didelė dalis BGK dėstytojų yra Vakarų šalių karininkai. Mokymo turinys pritaikytas konkrečioms Baltijos valstybių sąlygoms, atsižvelgiant į jų geostrateginius ypatumus ir turimas karines pajėgas, tačiau yra naudingas ir kitų valstybių karininkams. Mokymo procese taikomos NATO procedūros ir standartai. Pirmuoju BGK komendantu buvo paskirtas Danijos karininkas – brigados generolas Michael H. Clemmesen, buvęs Danijos gynybos atašė Estijai, Latvijai ir Lietuvai. Jam baigus kadenciją, BGK vadovauja Baltijos šalių kariuomenių atstovai, keisdamiesi rotacijos principu. 2004 – 2007 metais koledžui vadovavo Lietuvos atstovas – buvęs Lietuvos karo akademijos viršininkas brg. gen. Algis Vaičeliūnas, 2007 – 2010 m Latvijos atstovas brg. gen. Gundars Abols, nuo 2011 m. – Estijos atstovas brg. gen. Meelis Kiili.

BGK dabar vykdo 3 mokymo programas: Jungtinį štabo karininkų kursą (Joint Command and General Staff Course), Civilių tarnautojų kursą (Civil Servants Course) ir Aukščiausio rango karininkų mokymo programą (Higher Command Studies Course) programą. BGK vis didesnį vaidmenį vaidina Lietuvos Rytų politikos įgyvendinime. Per keletą pastarųjų metų Baltijos gynybos koledže studijavo Lietuvos remiami Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos karininkai. BGK taip pat mokosi karininkai iš Balkanų regiono valstybių, Rytų ir Centrinės Europos, Partnerystės Taikos Labui (PTL) programoje dalyvaujančių valstybių atstovai. Nuo 2004 m. visas biudžetas formuojamas tik iš Baltijos valstybių finansinių indėlių, nors kai kurios šalys (ypač Skandinavijos) iki šiol finansuoja tam tikrų dėstytojų išlaikymą, tačiau trys Baltijos valstybės kiekvienais metais perima vis daugiau dėstytojų ir instruktorių pozicijų

BALTCCIS

Vokietijos 1999 m. inicijuotas valdymo ir vadovavimo informacinės sistemos BALTCCIS (BALTCCIS – Baltic Command and Control Information System) projektas. Sistema pradėta kurti 2001 m. Vokietijos KOP programavimo centre, dalyvaujant Baltijos šalių specialistams. Projekto esmė – sukurti ir pateikti naudojimui vadovavimo ir valdymo informacinę sistemą, kurios funkcinės galimybės leistų kompiuterizuoti Baltijos šalių kariuomenių štabų darbą. Vokietija jau pateikė kiekvienai Baltijos šaliai sistemos veikimui reikalingas tarnybines stotis ir pirmąją programinės įrangos versiją. 2006 m. pavasarį Baltijos šalyse vienu metu buvo atliktas sistemos išbandymo testas. Įvertinus visas sistemos panaudojimo galimybes, nuspręsta projektą baigti ir sistemą perduoti kiekvienai Baltijos šaliai atskiram naudojimui. Oficiali perdavimo ceremonija įvyko 2006 m. birželio 7 d. Rygoje, kartu pasirašius bendrą susitarimą.