Kibernetinė gynyba ir energetinis saugumas

Pastaraisiais metais NATO vis daugiau vadovaujasi kompleksinio saugumo principais. Kreipiamas vis didesnis dėmesys į nekarinio pobūdžio grėsmes, kurių neutralizavimas yra būtinas siekiant užtikrinti visapusišką Aljanso šalių saugumą. Aktyviausiai veikiama kibernetinės gynybos ir energetinio saugumo srityse.

Kibernetinė gynyba

Naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje kibernetinės grėsmės traktuojamos kaip vienas iš svarbių naujų iššūkių, kuris kelia grėsmę nacionaliniam ir Euroatlantiniam saugumui ir stabilumui. Numatoma, kad NATO toliau vystys kibernetinės gynybos pajėgumus, sieks per planavimo procesą stiprinti ir koordinuoti nacionalinius kibernetinės gynybos pajėgumus, integruoti NATO įspėjimo ir atsako į kibernetines atakas mechanizmus.

Atsižvelgiant į naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje įtvirtintas gaires, Lisabonos vadovų susitikime buvo priimtas sprendimas atnaujinti NATO kibernetinės gynybos politikos dokumentą ir parengti jo įgyvendinimo planą iki 2011 m. birželio.

Lietuva dalyvauja NATO Bendros kibernetinės gynybos tobulinimo centro, kuris įsikūręs Estijoje, veikloje. Šio centro veikloje taip pat dalyvauja Estija, Latvija, Vokietija, Italija, Vengrija, Slovakija ir Ispanija.

Energetinis saugumas

Lisabonos NATO viršūnių susitikimo metu patvirtintoje strateginėje koncepcijoje akcentuota, jog Aljansas turėtų gilinti savo kompetenciją ir didinti pajėgumą siekdamas prisidėti prie energetinio saugumo stiprinimo plėtojant penkias sritis, kurios buvo įvardintos 2008 m Bukarešto ir 2009 m. Strasbūro ir Kylio viršūnių susitikimų metu. Šios sritys yra: kritinės energetinės infrastruktūros apsauga, apsikeitimas informacija ir konsultacijos energetinio saugumo klausimais, tarptautinio ir regioninio bendradarbiavimo didinimas, parama pasekmių valdymui ir tarptautinio stabilumo kūrimas. Šiuo metu NATO šalys toliau diskutuoja dėl NATO politikos energetinio saugumo srityje: bandoma apibrėžti NATO vaidmenį ypač svarbios energetinės infrastruktūros apsaugos klausimais pačiose NATO valstybėse, taip pat svarstomi kiti galimi NATO veiklos energetinio saugumo srityje aspektai.

Prisidėdama prie NATO pastangų stiprinti savo vaidmenį energetinio saugumo užtikrinimo srityje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. gegužės 4 dieną priėmė nutarimą, kuriuo įsteigiamas Energetinio saugumo centras prie Užsienio reikalų ministerijos. Naujoji institucija pradėjo veikti nuo 2011 m. sausio 1 dieną.

Energetinio saugumo centras pradžioje veiks kaip nacionalinis centras, ateityje siekiant, jog šiai institucijai būtų suteiktas NATO kompetencijos centro statusas.

Vienas svarbiausių Energetinio saugumo centro veiklos tikslų – tapti veiksminga bendradarbiavimo tarp NATO narių bei partnerių, kitų tarptautinių organizacijų įgyvendinimo forma energetinio saugumo srityje. Bendradarbiavimas bus vykdomas per mokslinius projektus, doktrinų vystymą, “išmoktų pamokų” analizę bei konsultacijas.