Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
17
27
29 30 2

Kaip veikia NATO?

NATO yra nepriklausomų suverenių valstybių aljansas, kuriame sprendimai priimami bendru sutarimu – konsensusu.

 

Kasdienes konsultacijas vykdo kiekvienai valstybei narei atstovaujančios nuolatinės šalių atstovybė NATO. Atstovybę sudaro nuolatinis atstovas, vadovaujantis atstovybei (nuolatinio Lietuvos atstovo prie NATO pareigas šiuo metu eina ambasadorius Linas Linkevičius) ir karinis atstovas. Jiems talkina civiliniai ir kariniai patarėjai, atstovaujantys savo šalims įvairiuose NATO komitetuose.

 

Aljansas yra pagrįstas bendru įsipareigojimu praktiniam bendradarbiavimui gynybos ir saugumo klausimais. NATO neturi jokių balsavimo procedūrų, sprendimai priimami konsensusu. Tai reiškia, kad esminė sprendimų priėmimo dalis – tai politinės konsultacijos. Konsultacijų mechanizmas užtikrina nuolatinį dialogą ir galimybes aptarti šalims rūpimus klausimus.

 

NATO civilinė struktūra

Svarbiausias NATO sprendimų priėmimo organas – tai Šiaurės Atlanto taryba (North Atlantic Council – NAC). Būdama atsakinga už visus NATO sprendimus, ji yra vienintelis Šiaurės Atlanto sutartimi įsteigtas organas. Taryba yra politinis forumas, sutelkiantis visų Aljanso narių atstovus diskutuoti NATO veiklos klausimais. Tarybą sudaro visų Aljanso narių nuolatiniai atstovai, susirenkantys mažiausiai kartą per savaitę. Taryba taip pat susirenka aukštesniu lygiu, dalyvaujant užsienio reikalų ministrams, gynybos ministrams arba vyriausybių vadovams, bet, nepriklausomai nuo to, kokiu lygiu ji susitinka, jos valdžia ir sprendimų priėmimo galia išlieka tokia pati, o jos sprendimai turi tą patį statusą bei galiojimą.

 

Šiaurės Atlanto Tarybai pirmininkauja Generalinis Sekretorius, kuris visų Aljanso valstybių sutarimu išrenkamas ketverių metų kadencijai. Pagrindinė NATO Generalinio sekretoriaus pareiga – plėtoti konsultacijų ir sprendimų priėmimų procesą visame Aljanse. Jis vadovauja ne tik Šiaurės Atlanto Tarybos, bet ir daugelio kitų svarbių NATO institucijų (Gynybos planavimo komiteto, Branduolinio planavimo grupės ir kt.) darbui. Šiuo metu NATO generalinio sekretoriaus pareigas eina danas Andersas Foghas Rasmussenas.

 

Gynybos ministrai taip pat reguliariai susitinka Branduolinio planavimo grupėje, kuri nuolat peržiūri Aljanso branduolinę politiką ir diskutuoja strateginiais klausimais, susijusiais su branduoline ginkluote. Pabrėžtina, kad Prancūzija nedalyvauja Branduolinio planavimo grupėje.

 

Šiaurės Atlanto Tarybai atsakingi pavaldūs komitetai, kuriuose diskutuojama specifiniais politikos aspektais ir yra rengiamos rekomendacijos galutiniams sprendimams. Vienas iš pavyzdžių – Gynybos politikos ir planavimo komitetas, reguliariai susitinkantis patarti Tarybai gynybos transformacijos, reformų ir kolektyvinio gynybos planavimo klausimais. Taip pat veikia politikos ir partnerysčių, Resursų politikos ir planavimo, Operacijų politikos, Saugumo ir kiti. komitetai.

 

Politiniams, ekonominiams ir techniniams įrangos NATO pajėgoms kūrimo ir įsigijimo aspektams apsvarstyti reguliariai rengiama Nacionalinių ginkluotės įsigijimo direktorių konferencija.

 

Aljanso veikla, kurioje dalyvauja šalys partnerės, pavyzdžiui, taikos palaikymo operacijos, aptariama su suinteresuotomis vyriausybėmis. Konsultacijos vyksta atitinkamuose forumuose, pavyzdžiui, Euroatlantinės partnerystės taryboje, NATO-Rusijos Taryboje arba NATO – Ukrainos komisijoje.

 

NATO karinė struktūra

Karinis komitetas (Military Committee) – aukščiausia karinė institucija Aljanse, nors ir išliekanti Šiaurės Atlanto Tarybos politinėje valdžioje. Aukščiausiu lygiu Kariniame komitete dalyvauja NATO valstybių kariuomenių vadai, tačiau kasdienėje veikloje valstybėms narėms atstovauja jų kariniai atstovai.

 

Karinis komitetas teikia rekomendacijas NATO Strateginiams vadams, kurių yra du: Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas (Supreme Allied Commander Europe – SACEUR), kurio vadavietė – Aukščiausioji sąjungininkų pajėgų Europoje vadavietė (Supreme Headquarters Allied Powers Europe – SHAPE) – yra Monse, Belgijoje; ir Sąjungininkų vyriausiasis vadas transformacijai (Supreme Allied Commander Transformation – SACT), įsikūręs Norfolke, Virdžinijoje, JAV.

 

SACEUR vadovauja Aljanso vadavietei operacijoms (Allied Command Operations – ACO), kuri koordinuoja Aljanso vykdomas operacijas. Jis atsakingas už visas NATO operacijas, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.

 

SACT vadovauja Aljanso vadavietei transformacijai (Allied Command Transformation – ACT) ir yra atsakingas už Aljanso pajėgų ir pajėgumų sąveikumą, nuolatinių pokyčių skatinimą ir priežiūrą.

 

NATO parlamentinė asamblėja

Aljansas yra tarpvyriausybinė organizacija, kiekviena valstybė narė yra atsakinga savo parlamentui. Todėl svarbu, kad demokratiškai išrinkti parlamentų atstovai palaikytų Aljanso tikslus. NATO parlamentinė asamblėja yra tarpparlamentinis NATO narių forumas, sutelkiantis Europos ir Šiaurės Amerikos įstatymų leidėjus aptarti juos dominančių Aljanso transformacijos ir transatlantinio bendradarbiavimo klausimų.

Gegužės 26 d. Kariuomenės ir visuomenės šventės Šiauliuose žiūrovus pasveikins ir Lietuvos kariuomenės parašiutininkai, atlikdami šuolius su vėliavomis. KAM nuotr. archyvo nuotr.
Dienos nuotrauka

Krašto apsaugos ministrė

 

  Darbotvarkė

 

  Kalbos

 

  Fotogalerija

 

  Įvairūs        

Prisijunk

 

 

 
Informacija atnaujinta 2011.03.28
Totorių g. 25/3, LT-01121 Vilnius, tel. (8 5) 273 5673, faks. (8 5) 264 85 17, el. paštas: pilieciuaptarnavimas@kam.lt
Įmonės kodas 188602751, PVM mokėtojo kodas LT 100001016116, valstybės biudžetinė įstaiga.
Duomenys apie LR Krašto apsaugos ministeriją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
© LR Krašto apsaugos ministerija.
Sprendimas: Fresh Media