ES ir NATO santykiai

Iki 2000 m. ES ir NATO nepalaikė formalių santykių. 2000 – 2002 metais tarp ES ir NATO vyko konsultacijos, kurių metu buvo nustatyti pagrindiniai bendradarbiavimo principai. Konsultacijos išdava – 2002 m. paskelbta bendra NATO ir ES deklaracija „Dėl Europos saugumo ir gynybos politikos”, įtvirtinusi strateginę partnerystę tarp abiejų organizacijų kovojant su saugumui kylančiais iššūkiais. Praktinio ES ir Šiaurės Atlanto Aljanso bendradarbiavimo pagrindu tapo 2002 m. gruodžio mėn. pasiektas „Berlyno plius” susitarimas, kuris leidžia ES pasinaudoti NATO kolektyviniais ištekliais bei planavimo pajėgumais vykdant karines operacijas, kuriose NATO nusprendžia nedalyvauti. Susitarimas iš esmės grindžiamas 1996 m. Berlyne priimtu NATO sprendimu, atvėrusiu galimybę Vakarų Europos Sąjungai pasinaudoti NATO resursais planuojant bei vykdant operacijas. 2002 metų susitarimai atspindi bendrą politinę nuostatą, kad ES, plėtodama savarankišką saugumo ir gynybos politiką, neturėtų kurti naujų karinių struktūrų, kurias turi NATO ir kuriomis ES gali pasinaudoti.

„Berlyno plius” susitarime numatyta, kokie Aljanso pajėgumai gali būti panaudoti ES operacijose. Pagal „Berlyno plius” susitarimą, vykstančiai ES operacijai vadovauja Vyriausiojo NATO pajėgų Europoje vado pavaduotojas (angl. Deputy Supreme Allied Commander Europe – DSACEUR). 2003 m. ES operacija „Concordia” Makedonijoje tapo pirmuoju „Berlyno plius” susitarimo išbandymas. Šio susitarimo pagrindu šiuo metu ES vykdo operaciją „Althea” Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Siekiant efektyviau įgyvendinti „Berlyno plius” susitarimus, 2004 metais buvo nuspręsta įkurti nedidelę ES ryšių grupę NATO kariniame štabe Europoje (angl. Supreme Headquarters Allied Powers Europe – SHAPE) ir NATO ryšių grupę ES Kariniame štabe. Šių ryšių grupių pagalba siekiama pagerinti veiksmų tarp ES ir NATO koordinavimą bei geriau pasirengti ES operacijoms, kuriose naudojami NATO ištekliai.

Strateginis dialogas tarp ES ir NATO įtvirtintas per reguliarius ES ir NATO institucijų susitikimus (ambasadorių lygyje – ES Politinio ir saugumo komiteto ir Šiaurės Atlanto tarybos susitikimai; karinių atstovų lygyje – ES Karinio komiteto ir NATO Karinio komiteto susitikimai). Tiesa, formalus ES ir NATO bendradarbiavimas yra labai ribotas dėl Kipro-Turkijos santykių problemų (Turkija nepripažįsta Kipro, taip pat nėra Turkijos-ES ir Kipro-NATO susitarimų dėl keitimosi įslaptinta informacija).

Nors bendradarbiavimas operacijų rajonuose vyksta praktiniame lygmenyje, toliau ieškoma galimybių stiprinti bendradarbiavimą tarp organizacijų bei koordinavimą operacijų rajonuose.

Šiuo metu pastebimas postūmis siekiant pagerinti abiejų organizacijų koordinaciją vystant pajėgumus, kurių reikia abiems organizacijoms. ES ir NATO sekretoriatai intensyviai dirba srityse, tokiose kaip medicinos pajėgumų ir apsaugos priemonių nuo improvizuotų sprogstamųjų užtaisų plėtojimas.