Pagrindinis tikslas 2010

PAGRINDINIS TIKSLAS 2010 (angl. Headline Goal 2010) – tai savotiškas ES pajėgumų vystymo planas, numatantis kokius pajėgumus iki 2010 metų ES privalo turėti, siekdama būti pajėgi savarankiškai veikti sprendžiant tarptautines krizes. Pagrindinio tikslo 2010 dokumentas priimtas 2004 metais, dokumente akcentuojami pajėgų sąveikumo, jų perdislokavimo ir greito reagavimo aspektai.
 
Pagrindinio tikslo 2010 įgyvendinimas skirstomas į tris etapus: reikalingų pajėgumų nustatymas, pajėgumų  priskyrimas bei trūkumų įvertinimas, ir pajėgumų vystymas, įvertinus esamus trūkumus. Pirmojo etapo eigoje buvo patvirtintas Poreikių katalogas (angl. Requirements Catalogue), kuriame apibrėžtas ES ambicijų lygis (pajėgų dydis vienoje operacijoje, reakcijos laikas, atstumas iki operacijos zonos, operacijos trukmė, operacijų skaičius vienu metu) ir galimi ES pajėgų panaudojimo scenarijai (šalių atskyrimas jėga; stabilizavimas, rekonstrukcija ir karinė parama trečiosioms šalims; konfliktų prevencija; evakuacijos operacija nedraugiškoje aplinkoje; parama humanitarinėms operacijoms. Šie scenarijai atitinka Petersbergo uždavinius). Prasidėjus antrajam etapui, 2006 metų pavasarį valstybės narės deklaravo, kokius pajėgumus yra pasiryžusios skirti ES vadovaujamoms tarptautinėms operacijoms. Lietuva vadovaujasi „vieningų pajėgų dviems organizacijoms principu”, todėl numatomoms ES operacijoms priskyrė tuos pačius pajėgumus kaip ir NATO operacijoms. Susumavus visų valstybių indėlius, 2006 metų pabaigoje buvo parengtas Pajėgų katalogas (angl. Force Catalogue). 2007 metų pabaigoje Progreso kataloge (angl. Progress Catalogue) buvo įvardyti ES pajėgumų trūkumai ir iš to kylančios grėsmės ES operacijų efektyvumui. Ši trūkumų analizė yra pagrindas plėtojant ES Pajėgumų vystymo planą ir kitas su ES pajėgumų trūkumų šalinimu susijusias iniciatyvas.
 
Pagrindinio tikslo 2010 pirmtakas yra Helsinkio pagrindinis tikslas (angl. Helsinki Headline Goal). 1999 metais ES valstybės narės išsikėlė tikslą iki 2003 m. tapti pajėgiomis savarankiškai, arba naudojantis NATO planavimo pajėgumais, vykdyti Petersbergo tipo užduotis. Šiam tikslui įgyvendinti, valstybės susitarė sutelkti 50-60 tūkst. karių rezervą. Išanalizavus, kiek ir kokių nacionalinių pajėgumų valstybės narės skyrė ES, 2001 m. Lakene vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime deklaruota, kad ES įvykdė Helsinkio pagrindinį tikslą, tačiau pripažinta, kad ES turi pajėgumų trūkumų. Siekiant juos pašalinti, buvo sukurtas Europos pajėgumų stiprinimo veiksmų planas (angl. European Capabilities Action Plan – ECAP). Įkūrus Europos gynybos agentūrą, didžioji dalis ECAP darbo grupių perėjo jos žinion, nes šiuo metu Europos gynybos agentūra yra pagrindinė ES institucija, atsakinga už pajėgumų trūkumų šalinimą. Helsinkio pagrindinio tikslo ir Pagrindinio tikslo 2010 įgyvendinimo procese identifikuoti pajėgumų trūkumai yra labai panašūs.