Dvišalis karinis bendradarbiavimas

Plėtodama dvišalį ir regioninį bendradarbiavimą Krašto apsaugos ministerija yra sudariusi sutartis dėl gynybinio (karinio) bendradarbiavimo su beveik visomis NATO ir ES valstybėmis, taip pat su Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija, Šventuoju Sostu, Ukraina ir Uzbekistanu.

Ministerija pagal savo kompetenciją taip pat sudaro susitarimus konkrečiose srityse: dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, geografijos ir kartografijos, karinio mokymo ir studijų, aplinkosaugos, mokslinio, pramoninio gynybinio bendradarbiavimo, dvišalių ir daugiašalių bendradarbiavimo projektų.

Užsienyje ir Lietuvoje vyksta gynybos ministerijų vadovybių (ministrų, viceministrų, valstybės ir ministerijos sekretorių) dvišaliai vizitai. Su daugelio NATO ir ES šalių gynybos ministerijų delegacijomis kasmet vyksta dvišaliai politiniai-kariniai pokalbiai aktualiais gynybos politikos ir saugumo klausimais.

Dvišalis bendradarbiavimas tarp karinių pajėgų vystomas kasmet pasirašant metinius dvišalio bendradarbiavimo planus su NATO ir ES valstybėmis, su JAV ir Kanada yra aktyviai bendradarbiaujama pagal konkrečias programas.

Lietuvos narystė NATO ir ES formatuose suteikė naujų galimybių dvišalio karinio bendradarbiavimo vystymui.Ypač reikšmingos konsultacijos, praktinės patirties perdavimas, dalyvavimas drauge su valstybėmis-sąjungininkėmis bendrose iniciatyvose (NATO ir ES greito reagavimo pajėgų kūrime, tarptautinėse operacijose).

JAV išlieka viena svarbiausių Lietuvos partnerių gynybos srityje. JAV politinė parama ir karinė pagalba didele dalimi lėmė tai, kad 2004 m. Lietuva tapo Aljanso nare. Lietuva aktyviai įsijungė į JAV vadovaujamos tarptautinės koalicijos kovą su terorizmu. Lietuvos kariai dalyvauja JAV vadovaujamų koalicijų operacijose Afganistane ir Irake. JAV tęsia karinę paramą Lietuvai: kasmet skiriamos FMF – Užsienio karinio finansavimo – lėšos moderniai karinei įrangai įsigyti (nuo 1995 m. buvo skirta apie 50 mln. USD, nuo 1994 m. Lietuvai buvo skirta apie 8 mln. USD pagal JAV tarptautinę karinio mokymo programą – IMET, įvairias JAV mokymo institucijas yra pabaigę daugiau kaip 300 kariškių).

Lietuvai rengiantis narystei NATO, itin svarbi buvo ir kitos strateginės partnerės – Lenkijos, tapusios NATO nare 1999 m., parama. Su šia šalimi vyksta intensyvus dvišalis bendradarbiavimas, grindžiamas nuolatinėmis politinėmis bei karinėmis konsultacijomis, bendromis pratybomis. Praktinė šio bendradarbiavimo išraiška: a) Lietuva dalyvauja Lenkijos kuriamoje Baltijos šalių (Lenkijos-Vokietijos-Slovakijos-Lietuvos-Latvijos) ES kovinėje grupėje (BG); b) veikia Lietuvos-Lenkijos batalionas LITPOLBAT; c) kuriamas Lenkijos-Ukrainos-Lietuvos taikos palaikymo batalionas POLUKRLITBAT Kosove; d) Lietuvos kariai Lenkijos vadovaujamų karinių vienetų sudėtyje tarnauja Kosove ir Irake; e) plečiame savo karininkų dalyvavimą Danijos-Vokietijos-Lenkijos daugianacionaliniame sausumos pajėgų korpuse Šiaurė-Rytai (MNC NE).

Šiaurės šalys (ypač Danija), praktiškai ir politiškai rėmusios mūsų strateginių tikslų įgyvendinimą, išlieka aktyvios partnerės toliau vystant Lietuvos karinius pajėgumus Bendradarbiavimo su Danija kontekste pažymėtinas ilgalaikis LITBRIG projektas, padedantis įgyvendinti prioritetinį Lietuvos kariuomenės tikslą – sukurti pagal NATO reikalavimus išskleidžiamą Lietuvos brigadą, pasirengusią vykdyti įvairias operacijas. 2006 m. rugpjūčio 30 d. Danijoje vykusioje afiliacijos ceremonijoje Lietuvos brigada oficialiai buvo priskirta Danijos divizijai. Taip buvo pratęsta Lietuvos ginkluotųjų pajėgų integracija į NATO karines struktūras. Nuo 2007 m. Lietuvos karininkai reguliariai dirbs Danijos divizijos štabe. Lietuva su Danija aktyviai dalyvauja tarptautinėse operacijose ir pratybose, kartu apmoko karius. Materialinė Danijos parama Lietuvos kariuomenei – viena iš didžiausių.

Karinio bendradarbiavimo su kitomis Šiaurės šalimis – Norvegija, Švedija, Suomija – specifika – dovanotos technikos mūsų kariuomenėje naudojimas, priežiūra ir karininkų apmokymas darbui su ja. Šiaurės šalių geografija sąlygoja ir vieną svarbiausių bendradarbiavimo sričių – Lietuvos karių rengimą dalyvavimui operacijose žiemos sąlygomis.

Lietuva dalyvauja Šiaurės-Baltijos šalių NB8 formato įvairaus lygmens susitikimuose, kuriuose diskutuojama regioninio saugumo politikos klausimais, aptariamos sėkmingo bendradarbiavimo praktinės patirties perdavimo perspektyvos. Susitikimai NB8 formatu vyksta ministrų, ministerijos sekretorių ir ekspertų lygmenyse.

JK reikšmingai prisideda prie Lietuvos karinio mokymo sistemos vystymo, taip pat ir prie paties karių, civilių tarnautojų mokymo ir rengimo. JK yra pagrindinis partneris planuojant ir įgyvendinant gynybos valdymo reformą, konsultuojant resursų ir įsigijimų valdymo, gynybos planavimo, vadybos ir biudžeto formavimo, rezervo pajėgų reformos klausimais.

Lietuvai svarbios Vokietijos teikiamos karių rengimo galimybės, pagalba vystant karinio mokymo sistemą Lietuvoje, ekspertinė parama (logistikos, ABC apsaugos, karo medicinos srityse) bei palankios sąlygos įsigyti ginkluotę. Lietuva, kartu su Vokietija bei Latvija, Slovakija ir Lenkija, dalyvauja bendros Europos Sąjungos kovos grupės kūrime.

Su Rytų ir Vidurio Europos šalimis bendradarbiaujama konkrečiose srityse, išnaudojant šalių turimus nišinius pajėgumus, pvz., Čekijoje nuolat rengiami Lietuvos karo medikai bei NBC specialistai; dalinamasi patirtimi gynybos reformų įgyvendinimo bei ginkluotės įsigijimo srityse.

Bendradarbiavimas su Pietų Europos šalimis taip pat koncentruojasi ties konkrečiomis sritimis. Viena iš svarbiausių šio regiono partnerių – Prancūzija, su kuria aktyviai bendradarbiaujama rengiant kariškius Prancūzijos karinėse mokymo įstaigose bei mokant prancūzų kalbos.

Lietuva taip pat palaiko santykius su neutralumo politikos besilaikančia Šveicarija, daugiausiai – karių rengimo srityje. Lietuvos atstovai dalyvauja ilgalaikiuose saugumo politikos kursuose Ženevos saugumo politikos centre.