Bendradarbiavimas su ne NATO valstybėmis

Krašto apsaugos ministerija plėtoja karinį bendradarbiavimą su šalimis, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos partnerėmis. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas Pietų Kaukazo valstybėms, Ukrainai, Baltarusijai, Moldovai, Rusijai ir Pietryčių Europos valstybėms. Karinio bendradarbiavimo ryšiai yra užmegzti su Centrinės Azijos valstybėmis – Kazachstanu, Uzbekistanu, Tadžikistanu, Kirgizija ir Turkmėnistanu, taip pat su Kinijos Liaudies Respublika ir Korėjos Respublika. Palaikomi ryšiai su Izraelio gynybos pajėgomis.

Visų šių valstybių saugumo politika, ekonomika, kultūra ir tradicijos skiriasi, vienos partnerės yra Lietuvos kaimynystėje, kitos yra geografiškai toli nuo Lietuvos, todėl vykdomas karinis bendradarbiavimas yra įvairiapusis tiek turinio, tiek renginių gausumo, tiek bendradarbiavimo plėtojimo dinamiškumo prasme. Lietuva aktyviai palaiko Gruzijos euroatlantinės ir europinės integracijos siekius, remia Ukrainos narystės Europos Sąjungoje tikslą ir prisideda prie Ukrainos ir NATO bendradarbiavimo plėtojimo. Siekiame stiprinti glaudesnį Armėnijos, Azerbaidžano ir Moldovos dialogą su Aljansu ir jo nariais. Teigiamai vertinamas karinis bendradarbiavimas su Baltarusija, su kuria sėkmingai įgyvendinamos saugumą ir pasitikėjimą stiprinančios priemonės, vyksta ekspertų konsultacijos. Dialogas su Rusija vyksta dvišaliu ir daugiašaliu pagrindu.

Įgyvendindama bendradarbiavimo politiką, Krašto apsaugos ministerija vykdo karinio mokymo programas, rengia kursus ir konsultacijas įvairiais euroatlantinės integracijos aspektais.

KO SIEKIAME BENDRADARBIAUDAMI SU NE NATO VALSTYBĖMIS?

Taikios ir stabilios kaimynystės. Siekiame stabilumo ir atvirumo dvišaliuose santykiuose su kaimyninėmis valstybėmis, kurios turi tiesioginės įtakos Lietuvos saugumui. Vidinis kaimyninių valstybių nestabilumas, nedemokratiniai režimai ar išoriniai konfliktai su trečiosiomis valstybėmis gali neigiamai paveikti Lietuvos ir regiono saugumo situaciją.  

Skaidrios ir prognozuojamos kaimynystės. Esame suinteresuoti, kad kaimyninių valstybių veiksmai, ypač saugumo ir gynybos politikoje, būtų skaidrūs ir nuspėjami. Skaidrumas padeda pasirengti  negatyviems veiksniams ir užkirsti kelią galimoms grėsmėms ir nestabilumui.

Euroatlantinės zonos plėtros. NATO ir ES partnerystės ryšių su ne NATO valstybėmis  išplėtimas ir stiprinimas atitinka Lietuvos interesus. Euroatlantinės politikos dominavimas sudaro sąlygas stabilumui, kuris yra grindžiamas Vakarų demokratijos ir vertybių  plėtra.

Taikos ir stabilumo ne NATO valstybėse. Ginkluoti pasipriešinimai ir užšaldyti konfliktai ne NATO valstybėse netiesiogiai lemia Lietuvos saugumą ir tiesiogiai veikia Lietuvos sąjungininkų saugumo ir gynybos politiką. Taikos ir stabilumo užtikrinimas tolimesnėse ne NATO šalyse užkerta kelią grėsmėms ir nestabilumo židiniams jų atsiradimo vietose. 

Skaidrumo principų įtvirtinimo ne NATO valstybių saugumo politikoje. Skaidrumas ir nuspėjamumas pasitarnauja euroatlantinės erdvės saugumo stiprinimui ir sudaro sąlygas prognozuoti tam tikrų valstybių politiką ir užkirsti kelią galimoms grėsmėms ar vidinėms krizėms. 

BENDRADARBIAVIMAS SU RUSIJA

Rusija yra vienintelė kaimyninė valstybė, su kuria Lietuva nėra sudariusi susitarimo dėl dvišalio karinio bendradarbiavimo.

Karinis diplomatinis atstovavimas. Lietuvos gynybos atašė Rusijai, reziduojantis Maskvoje, skiriamas nuo 1995 m.; Rusija savo karinį atstovą Lietuvai, reziduojantį Vilniuje, skiria nuo 1994 m. Gynybos atašė biurų veikla Vilniuje ir Maskvoje yra bene vienintelis instrumentas, pretenduojantis į dvišalių santykių tarp gynybos ministerijų palaikymą.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas su Rusija vyko šiose srityse: abipusis stebėtojų kvietimas į karines pratybas, karinių jūrų pajėgų laivų vizitai, Rusijos karininkų dalyvavimas aplinkosaugos kursuose Lietuvoje, kariniai sporto ir kultūros renginiai (pvz. 2005 m. gegužės mėn. Kaliningrade vykusiose lietuvių kultūros dienose dalyvavo Karinių jūrų pajėgų orkestras ir Lietuvos kariuomenės sporto klubo futbolo komanda). Rusijos Federacijos Baltijos laivyno laivai yra nuolatos kviečiami ir dalyvauja minų paieškos ir neutralizavimo operacijose jūroje, vykstančiose Lietuvos vandenyse.

Saugumą ir pasitikėjimą stiprinančios priemonės. Nors Lietuva ir nėra Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties dalyvė, pagal šios sutarties nuostatas 2001 m. sudarytu dvišaliu susitarimu Lietuva ir Rusija sutarė kasmet per šalių misijas prie tarptautinių organizacijų Vienoje keistis informacija apie ginkluotąsias pajėgas Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje ir Lietuvos Respublikoje. Toks apsikeitimas informacija pirmą kartą įvyko 2001 m. pradžioje ir vyko sklandžiai kasmet iki 2007 m., kai Rusija paskelbė moratoriumą dalyvavimui Įprastinės ginkluotės Europoje sutartyje ir sustabdė keitimąsi karine informacija su Lietuva. Įgyvendindami tą patį 2001 m. susitarimą, Lietuvos ir Rusijos ginkluotės kontrolės inspektoriai kasmet vykdo karinių duomenų vertinimo vizitus pagal 1999 m. Vienos dokumento nuostatas.

Karinio tranzito klausimai. Karinis tranzitas grindžiamas dvišale tarptautine sutartimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtomis taisyklėmis.

(a) 1993 m. lapkričio 18 d. Lietuvos ir Rusijos vyriausybės pasirašė susitarimą „Dėl Rusijos Federacijos ginkluotojų pajėgų kariuomenės ir karinių krovinių, išvedamų iš Vokietijos Federacinės Respublikos, tranzitinių vežimų per Lietuvos Respublikos teritoriją”, kuris tapo karinio tranzito pagrindu. Susitarime numatyta, jog tranzitiniai kariniai vežimai vykdomi gaunat leidimus, laikantis galiojančių Lietuvos įstatymų ir tarptautinės teisės normų.

Susitarimas neteko galios 1994 gruodžio 31 d., tačiau Lietuvos ir Rusijos vyriausybės 1995 m. sausio 18 d. apsikeitė notomis ir susitarė, jog Rusijos kariniam tranzitui ir toliau bus taikomos 1993 m. lapkričio 18 d. susitarimo nuostatos.

(b) LRV priėmė taisykles „Dėl užsienio valstybių pavojingų ir karinių krovinių vežimo per Lietuvos Respublikos teritoriją” (1994 m. spalio 3 d. Nr. 938). Taisyklėse numatyta tvarka palaipsniui griežtėjo. 2000 m. birželio 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr.691 uždrausta vežti skystąjį raketinį kurą ir numatoma galimybė riboti vežamų sprogstamųjų medžiagų kiekį, o 2002 m. sausio 17 d. LRV nutarimu Nr.63 įtvirtinama nuostata, jog leidimas tranzitui gali būti neišduotas, jeigu pažeidžiamos JTO, ES ir ESBO nustatytos sankcijos arba to reikalauja Lietuvos nacionalinio saugumo interesai, tarptautiniai susitarimai ir įsipareigojimai.

Daugiašaliai santykiai saugumo ir gynybos srityje yra plėtojami Europos ir saugumo bendradarbiavimo organizacijoje, kurioje intensyviai ir betarpiškai dalyvauja pati Rusija. Lietuva skiria ypatingą dėmesį NATO ir Rusijos Tarybos veiklai.

BENDRADARBIAVIMAS SU BALTARUSIJA

Teisinis pagrindas. 2010 m. spalio 27 d. pasirašytas dvišalis susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

2001 m. lapkričio 27 d. KAM ir Baltarusijos gynybos ministerija pasirašė Ketinimų protokolą dėl šalių tarpusavio informavimo apie nesankcionuotas situacijas oro erdvėje virš Ignalinos VAE bei jos prieigose. Remdamosi susitarimu, šalys įsteigė ryšių kanalą tarp Baltarusijos karinių oro pajėgų Centrinio valdymo punkto ir Lietuvos karinių oro pajėgų Oro erdvės kontrolės centro.

2003 m. liepos 9 d. buvo pasirašytas susitarimas tarp KAM ir Baltarusijos gynybos ministerijų dėl pasikeitimo informacija apie orlaivių skrydžius pasienio zonoje. Susitarimas reglamentuoja apsikeitimo informacija sąlygas ir tvarką.

Karinis diplomatinis atstovavimas. 2004 m. buvo įsteigtas Lietuvos gynybos atašė Baltarusijai biuras Minske. Baltarusija paskyrė gynybos atašė Lietuvai 1998 m., Baltarusijos gynybos atašė reziduoja Vilniuje.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas. Nuo 2004 m. yra vykdomas praktinis karinis bendradarbiavimas su Baltarusijos gynybos ministerija. Kasmet yra sudaromas dvišalio bendradarbiavimo planas. Bendradarbiavimas apima KOP specialistų, lingvistų, ekologų, karo geografų, teisininkų, ginkluotės kontrolierių darbinius susitikimus ir konsultacijas, Baltarusijos atstovų anglų kalbos mokymą Lietuvos karo akademijoje ir Lietuvos ginkluotės kontrolierių mokymą Baltarusijoje. Inicijuojami pažintiniai karių, jaunimo, nevyriausybinių organizacijų atstovų, mokytojų, žurnalistų vizitai į Lietuvą, kurių metu supažindinami su Lietuvos kariuomenės tikslais. Planuojama rengti karinių oro pajėgų mokymus, kurių metu būtų tikrinamas pasiketinimo informacija apie situaciją oro erdvėje efektyvumas.

Saugumo ir pasitikėjimo stiprinimo priemonės. Vadovaudamosi 1999 m. Vienos dokumentu dėl pasitikėjimą ir saugumą skatinančių priemonių, 2001 m. Lietuva ir Baltarusija susitarė dėl papildomos inspekcijos ir karinių duomenų vertinamojo vizito kvotos. Be to, su Baltarusija yra keičiamasi informacija apie didžiausią karinį renginį, kuriame dalyvaujančių karinių pajėgų skaičius neperžengia Vienos dokumento numatyto notifikuojamos karinės veiklos slenksčio. Baltarusijos ir Lietuvos atstovai dalyvauja stebėtojų teisėmis šalių rengiamose karinėse pratybose. Lietuvos kariuomenės atstovai stebėjo pratybas NEMAN, BEREZINA, SCHIT SOJUZA, ZAPAD; Baltarusijos kariniai stebėtojai dalyvavo AMBER HOPE pratybose.

Lietuva aktyviai prisideda prie Baltarusijos partnerystės su NATO skatinimo. 2004-2010 m. Lietuvos ambasada Minske atliko NATO kontaktinės ambasados funkcijas. Lietuvos KAS specialistai konsultavo Baltarusijos ginkluotąsias pajėgas NATO partnerystės tikslų įgyvendinimo klausimais.  

BENDRADARBIAVIMAS SU UKRAINA

Teisinis pagrindas. 2000 m. rugsėjo mėn. pasirašyta sutartis dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

2003 m. birželio 5 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės susitarimas dėl abipusės įslaptintos informacijos apsaugos.

2003 birželio 5 d. pasirašytas Tarpvyriausybinis susitarimas su Ukraina dėl bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos katastrofų ir didelių avarijų atvejais.

2008 m. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Ukrainos gynybos ministerija sudarė Techninį susitarimą dėl Ukrainos taikos palaikymo personalo dislokavimo Lietuvos vadovaujamoje Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos atkūrimo grupėje Tarptautinių saugumo paramos pajėgų Afganistano Islamo Respublikoje sudėtyje.

2011 m. krašto apsaugos ministro vizito Ukrainoje metu buvo atnaujinta dvišalė sutartis dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ir papildytas techninis susitarimas dėl Ukrainos kontingento dalyvavimo ISAF operacijoje kartu su Lietuvos kariais.

Karinis diplomatinis atstovavimas. Lietuvos gynybos atašė Ukrainai paskirtas 2004 m., reziduoja Kijeve; Ukraina savo karinį atstovą Lietuvai yra paskyrusi nuo 1997 m., reziduoja Vilniuje.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas. Bendradarbiavimas apima nuolatinius kontaktus aukščiausiu politiniu lygiu ir ekspertų konsultacijas tarp karinių pajėgų ir gynybos ministerijų padalinių. Kiekvienais metais pasirašomas dvišalio karinio bendradarbiavimo planas, kuriame yra numatomos Ukrainos karininkų studijos anglų kalbos, štabo karininkų kursuose Lietuvos karo akademijoje, suplanuojamas dalyvavimas bendrose karinėse pratybose, pasirengimas misijai Afganistane, numatomos konsultacijos politiniais ir kariniais klausimais, viešųjų ryšių, karo geografų, karo medikų ir kitų specialistų darbiniai susitikimai. Kiekvienais metais Lietuvos karo akademijoje Tarptautiniuose anglų kalbos kursuose ir Štabo karininkų kursuose studijuoja Ukrainos karininkai. Lietuva kasmet finansuoja Ukrainos aukšto rango karininkų studijas Baltijos gynybos koledže Tartu (Estijoje). 2009 m. Lietuvos KAM finansavo pusės metų trukmės Ukrainos karininko stažuotę NATO Politikos ir gynybos planavimo departamente.

Šiaurės ir Baltijos šalių paramos Ukrainai iniciatyva (ŠBI). Šiaurės ir Baltijos šalys bendromis jėgomis padeda Ukrainai gynybos reformų srityje. Be Ukrainos, ŠBI dar aktyviai veikia Gruzijoje ir Vakarų Balkanų valstybėse. Jungtinės Šiaurės ir Baltijos šalių ekspertų darbo grupės konsultuoja Ukrainą gynybos reformų vykdymo, teisiniais, parlamentinės kontrolės, civilių ir kariškių bendradarbiavimo bei viešųjų ryšių klausimais. Lietuva vadovauja ŠBI Viešųjų ryšių darbo grupei ir siunčia ekspertus į Teisinių klausimų darbo grupę.

Bendradarbiavimas tarptautinėse karinėse operacijose. Nuo 2007 m. Ukrainos kariai dalyvauja Lietuvos vadovaujamoje Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijos atkūrimo grupės veikloje. Šiuo metu PAG stovykloje Čagčarane tarnauja Ukrainos štabo karininkai, karo medikai, išminuotojai, logistikos ir civilių ir karių bendradarbiavimo specialistai.Nuo 2011 m. Ukraina siunčia karinius specialistus į Lietuvos vadovaujamą Afganistano oro pajėgų mokymo grupę Kandahare.

 Parama Ukrainos europinei integracijai, Ukrainos bendradarbiavimo su NATO skatinimas. Lietuva remia Ukrainos europinės integracijos siekius, skatina Ukrainos ir NATO bendradarbiavimo plėtojimą ir orientuoja dvišalį bendradarbiavimą šiomis kryptimis. Ukrainos gynybos ministerijai KAM perteikia sukauptą patirtį ryšių su visuomene, administracinių pajėgumų stiprinimo, gynybos reformos, resursų planavimo, karinio mokymo, europinės ir euroatlantinės integracijos srityse.

Kartu su LR užsienio reikalų ministerija KAM finansavo Euroatlantinės informacijos sklaidos centro atidarymą Odesoje. KAM savo indėliais taip pat prisideda prie NATO ir Ukrainos profesinio rengimo programos Ukrainai finansavimo. Lietuvos karininkas yra NATO ryšių biuro Ukrainoje vadovo pavaduotojas.

BENDRADARBIAVIMAS SU PIETŲ KAUKAZO VALSTYBĖMIS IR MOLDOVA

2002 m. Lietuvos krašto apsaugos ministerija parengė „Stabilumo kūrimo Kaukazo regione” projektą, kuris buvo skirtas Baltijos šalių patirties, kuriant trišales bei nacionalines gynybines sistemas, perdavimui Gruzijai, Armėnijai ir Azerbaidžanui. Taip prasidėjo intensyvus dialogas tarp Pietų Kaukazo valstybių ir Lietuvos gynybos srityje. Gruzija tapo pirmąja paramos gavėja. Lietuva remia Gruzijos euroatlantinės integracijos tikslus ir siekius, palaiko jos norą tapti pilnateise NATO nare.

Nuo 2003 m. Lietuva aktyviai dalyvauja Paramos Pietų Kaukazo šalims ir Moldovai forumo (angl. South Caucasus and Moldova Clearing House) veikloje. Šio forumo tikslas – koordinuoti šalių teikiamą paramą gynybos srityje Pietų Kaukazo valstybėms ir Moldovai pagal jų pateiktus prioritetus ir poreikius, įvardintus Individualiose šalių partnerystės su NATO veiklos programose ir Gruzijos kasmetinėje nacionalinėje programoje. 2007 m. Lietuva pirmininkavo šiam forumui. 2012 m. pirmininkauja Jungtinė Karalystė.

GRUZIJA

Teisinis pagrindas. 2001 m. vasario 8 d. pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo karinėje srityje.

2004 m. liepos 19 d. pasirašytas susitarimas dėl karinių studijų Lietuvos karo akademijoje.

2007 m. birželio 27 d. pasirašytas dvišalis techninis susitarimas dėl Gruzijos pajėgų dislokavimo Lietuvos vadovaujamoje Afganistano Goro PAG.

2009 m. birželio 11 d. Briuselyje pasirašytas susitarimas dėl abipusės įslaptintos informacijos apsaugos.

Karinis diplomatinis atstovavimas. 2005 m. rugsėjo mėn. Lietuva paskyrė gynybos atašė Gruzijoje, reziduoja Tbilisyje. Gruzijos karinis atstovas Lietuvai paskirtas nuo 2007 m. birželio mėn., reziduoja Vilniuje.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas vyksta pagal kasmet pasirašomus planus. Lietuva aktyviai konsultuoja Gruziją viešųjų ryšių klausimais, yra vykę ekspertų susitikimai logistikos, standartizacijos ir kodifikacijos srityje, dalytasi patirtimi diegiant naujus komunikacijos standartus, Gruzijos kariai kviečiami stebėti pratybų ir dalyvauti jose, siūlomos įvairios stažuotės (gynybos planuotojams, protokolo specialistams). Gynybos ministrai, kariuomenių vadai ir kiti aukšti gynybos ministerijų ir kariuomenių pareigūnai nuolatos susitinka aptarti aktualiausių bendradarbiavimo klausimų. Lietuvos parama Gruzijai mokymo ir karinio rengimo srityje yra reikšmingiausia. Gruzijos karininkai nuo 2004 m. Lietuvos lėšomis mokomi anglų kalbos ir štabo karininkų kursuose  Lietuvos karo akademijoje ir Baltijos gynybos koledže. Nuo 2008 m. kviečiami į karo medikų kursus, nuo 2010 m. į instruktorių kursus Puskarininkių mokykloje.

2011–2012 m. Lietuvos ambasada Tbilisyje vykdo NATO kontaktinės ambasados funkcijas.

Daugiašalės iniciatyvos. 2009 m. Šiaurės ir Baltijos šalių iniciatyva, padėjusi Ukrainai įgyvendinti reformas gynybos srityje, bendru sutarimu išplėsta Gruzijai. Šiai iniciatyvai priklausančios valstybės kartu su JK vadovauja 2009 m. įsteigtai NATO ir Gruzijos profesinio rengimo programai, skirtai mokyti saugumo ir gynybos sektoriuje dirbančius valstybės tarnautojus. Kartu su Latvija Lietuva vadovauja viešųjų ryšių darbo grupei, įgyvendina įvairius specialistų rengimo projektus. Lietuvos specialistai dalyvauja Norvegijos vadovaujamoje darbo grupėje, kuri konsultuoja Gruzijos gynybos ministeriją žmoniškųjų išteklių vadybos klausimais.

Lietuva finansiškai remia NATO ir Gruzijos profesinio rengimo programą, veikiančią patikos fondo principu.

Bendradarbiavimas tarptautinėse operacijose. Nuo 2007 m. Gruzijos karo medikas dirba Lietuvos vadovaujamoje PAG Afganistane.

ARMĖNIJA

Teisinis pagrindas. 2002 m. birželio 24 d. pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo karinėje srityje.

2004 m. rugsėjo 8 d. Vilniuje pasirašytas susitarimas dėl karinių studijų Lietuvos karo akademijoje.

Karinis diplomatinis atstovavimas. 2006 m. vasario pabaigoje Lietuva paskyrė gynybos atašė Armėnijai, kuris reziduoja Tbilisyje. Armėnija nėra paskyrusi savo karinio atstovo Lietuvai.

Dvišalis karinis bendradarbiavimasvyksta pagal kasmet pasirašomus planus. Lietuva teikia konsultacijas dėl taikos palaikymo bataliono steigimo ir formavimo, kviečia Armėnijos karininkus stebėti pratybas ir jose dalyvauti, konsultuoja viešųjų ryšių klausimais, dalinasi patirtimi kuriant gynybos koncepciją, tobulinat demokratinę civilinę ginkluotųjų pajėgų kontrolę, reformuojant teisinę sistemą. Gynybos ministrai ir kiti ministerijų pareigūnai dvišalių susitikimų ar karinių-politinių konsultacijų metu aptaria aktualiausius bendradarbiavimo klausimus. Reikšminga Lietuvos parama yra mokymo ir karinio rengimo srityje. Armėnijos karininkai nuo 2004 m. Lietuvos lėšomis mokomi anglų kalbos ir štabo karininkų kursuose Lietuvos karo akademijoje ir Baltijos gynybos koledže. Nuo 2008 m. kviečiami į karo medikų kursus, nuo 2010 m. į instruktorių kursus Lietuvos kariuomenės mokykloje.

Daugiašalės iniciatyvos. Lietuvos atstovas dalyvauja NATO vadovaujamoje ekspertų grupės veikloje, kurios tikslas – padėti Armėnijai reformuoti karinio rengimo sistemą pagal NATO standartus. Lietuva konsultuoja Armėniją dėl puskarininkių ir jaunesniųjų karininkų rengimo sistemos pertvarkos. 

AZERBAIDŽANAS

Teisinis pagrindas. 2002 m. rugpjūtį pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo karinėje srityje.

2004 m. birželio 14 d. pasirašytas dvišalis susitarimas dėl karinių studijų Lietuvos karo akademijoje.

Karinis diplomatinis atstovavimas. 2006 m. vasario pabaigoje Lietuva paskyrė gynybos atašė Azerbaidžanui, kuris reziduoja Tbilisyje. Azerbaidžanas nėra paskyręs atstovo karino atstovo Lietuvai.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas pagal kasmet pasirašomus dvišalius planus vyksta tokiose srityse kaip krizių valdymas, konsultuojama karinio mokymo sistemos kūrimo, pagrindinių gynybos dokumentų rengimo klausimais, Azerbaidžano karininkai yra kviečiami stebėti pratybų ir jose aktyviai dalyvauti. Lietuva dalijasi patirtimi viešųjų ryšių klausimais, konsultuoja teisinės sistemos kūrimo klausimais. Gynybos ministrai ir kiti ministerijų pareigūnai dvišalių susitikimų ar karinių-politinių konsultacijų metu aptaria aktualiausius bendradarbiavimo klausimus. Ryškiausias Lietuvos indėlis teikiant paramą Azerbaidžanui yra parama mokymo ir karinio rengimo srityje. Azerbaidžano karininkai nuo 2004 m. Lietuvos lėšomis mokomi anglų kalbos ir štabo karininkų kursuose Lietuvos karo akademijoje ir Baltijos gynybos koledže. Nuo 2008 m. kviečiami į karo medikų kursus.

Daugiašalės iniciatyvos. Lietuvos atstovas dalyvauja NATO vadovaujamoje ekspertų grupės veikloje, kurios tikslas – padėti Azerbaidžanui reformuoti karinio rengimo sistemą pagal NATO standartus. Lietuva konsultuoja Azerbaidžaną dėl puskarininkių rengimo sistemos pertvarkos.

MOLDOVA

Teisinis pagrindas. 2006 m. balandžio 13 d. pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

2005 m. pasirašytas susitarimas dėl Moldovos karininkų mokymosi Lietuvos karo akademijoje.

Karinis diplomatinis atstovavimas. 2006 m. balandžio mėn. Lietuva paskyrė karinį atstovą Moldovai, reziduojantį Kijeve. 2008–2010 m. Lietuvos gynybos atašė Moldovai rezidavo Kišiniove, Lietuvos ambasada 2009–2010 m. vykdė NATO kontaktinės ambasados funkcijas. Nuo 2011 m. Lietuvos gynybos atašė Moldovai reziduoja Kijeve. Moldova nėra paskyrusi savo karinio atstovo.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas vyksta pagal kasmet pasirašomus dvišalius planus. Lietuva konsultuoja Moldovą gynybos reformų, viešųjų ryšių srityje, demokratinės ginkluotųjų pajėgų kontrolės klausimais. Gynybos ministrai ir kiti ministerijų pareigūnai dvišalių susitikimų ar karinių-politinių konsultacijų metu aptaria aktualiausius bendradarbiavimo klausimus. Ryškiausias Lietuvos indėlis teikiant paramą Moldovai yra parama mokymo ir karinio rengimo srityje. Moldovos karininkai nuo 2004 m. Lietuvos lėšomis mokomi anglų kalbos ir Jaunesniųjų štabo karininkų kursuose Lietuvos karo akademijoje, nuo 2008 m. Baltijos gynybos koledže. Nuo 2010 m. Moldovos atstovai kviečiami į instruktorių kursus Puskarininkių mokykloje, nuo 2011 m. – į karo medikų kursus.

BENDRADARBIAVIMAS SU VAKARŲ BALKANŲ VALSTYBĖMIS

Tarptautinis bendradarbiavimas gynybos srityje su Vakarų Balkanų šalimis – Bosnija ir Hercegovina, Makedonija, Serbija, Juodkalnija ir Kosovu – vyksta tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu pagrindu. Nuo 2008 m. Krašto apsaugos ministerija finansuoja Vakarų Balkanų valstybių karininkų studijas Tarptautiniuose anglų kalbos ir štabo karininkų kursuose Lietuvos karo akademijoje, taip pat perteikia Lietuvos integracijos į NATO patirtį.

2008 m. Lietuva pasirašė dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavo gynybos srityje su Makedonija, 2009 m. su Kosovu.

Lietuvos kariai dalyvavo ES misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje ir NATO misijoje Kosove.

Lietuva savo teikiamą praktinę paramą koordinuoja per Pietryčių Europos valstybių paramos forumą (angl. South Eastern Europe Clearing House), kurio metu vyksta susitikimai tarp Vakarų Balkanų valstybių atstovų ir šalių donorių. Susitikimų metu aptariami dvišaliai klausimai, svarstymams pateikiami nauji projektai ir derinama galima parama gynybos srityje.

BENDRADARBIAVIMAS SU CENTRINĖS AZIJOS VALSTYBĖMIS

Tarptautinis bendradarbiavimas gynybos srityje su Centrinės Azijos valstybėmis plėtojamas nuo 2002 m., tačiau nėra labai intensyvus. Pirmoji valstybė, su kuria buvo užmegzti bendradarbiavimo ryšiai – Uzbekistanas, bendradarbiavimas su ja gana sparčiai augo ir 2004 m. įvyko nemažai bendradarbiavimo renginių, tačiau 2005 m. ryšiai nutrūko dėl įvykių Andižane ir šiuo metu pamažu yra pradedami atkurti. Lietuva, siekdama aktyvesnio bendradarbiavimo su Centrinės Azijos regiono valstybėmis, 2008 m. iniciavo dvišalių susitarimų pasirašymą su Kazachstanu ir Kirgizija, šiuo metu derinami susitarimai su Tadžikistanu ir Turkmėnistanu. Su didžiausia Centrinės Azijos valstybe – Kazachstanu– bendradarbiavimas intensyviausias.

KAZACHSTANAS

Teisinis pagrindas. 2008 m. gegužės 13 d. pasirašytas dvišalis susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

Karinis diplomatinis atstovavimas. Lietuva nuo 2008 m. vasaros turi paskyrusi gynybos atašė Kazachstanui, reziduojantį Astanoje. Kazachstanas nėra paskyręs savo karinio atstovo Lietuvai.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas pradėtas 2004 metais, kai Kazachstanas buvo įtrauktas į bendradarbiavimo darbotvarkę ir Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariškiai, atstovaudami NATO, lankėsi Uzbekistane ir Kazachstane. Vizito metu dalintasi patirtimi kuriant karinius vienetus bendroms operacijoms su NATO pajėgomis. 2005 m. ir 2007 m. po vieną Kazachstano karininką dalyvavo Lietuvos karo akademijos rengtuose anglų kalbos kursuose. Nuo 2008 m. Kazachstano karininkai kasmet yra kviečiami į anglų kalbos kursus, nuo 2009 m. – į štabo karininkų kursus Lietuvos karo akademijoje, o nuo 2010 m. Kazachstano atstovai kviečiami į puskarininkių instruktorių kursus.

2010 m. pabaigoje Astanoje sudarytas pirmasis bendradarbiavimo planas 2011 metams. Jame numatyta galimybė Lietuvos karininkams dalintis patirtimi diegiant NATO standartus atitinkančias štabo procedūras, galimybė abiejų valstybių kariams stebėti šalyse vykstančias pratybas.

KIRGIZIJA

Teisinis pagrindas. 2008 m. gegužės 15 d. pasirašytas dvišalis susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje. 

Karinis diplomatinis atstovavimas. Lietuvos gynybos atašė akredituotas Kirgizijai 2009 m., reziduoja Astanoje. Kirgizija nėra paskyrusi savo karinio atstovo.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas. Nuo 2010 m. Kirgizijos karininkai yra kviečiami studijuoti anglų kalbos ir štabo karininkų kursuose Lietuvos karo akademijoje.

TADŽIKISTANAS

Krašto apsaugos ministerija nėra sudariusi dvišalio susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, nepasirašo karinio bendradarbiavimo plano. Karinis diplomatinis atstovavimas. Lietuvos gynybos atašė akredituotas Tadžikistanui 2008 m., reziduoja Astanoje. Tadžikistanas nėra paskyręs savo karinio atstovo.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas nėra intensyvus. 2006 m. KAM atstovas lankėsi Dušanbė ir užmezgė dvišalius santykius su Tadžikistano gynybos ministerija. Pasikeista nuomonėmis dėl regioninio saugumo, gynybos reformos, tarptautinių operacijų (Tadžikistanas tarptautinėse operacijose nedalyvauja), NATO, ESBO ir dvišalio bendradarbiavimo klausimais.

Nuo 2011 m. Tadžikistano karininkai yra kviečiami studijuoti anglų kalbos ir štabo karininkų kursuose Lietuvos karo akademijoje. Kol kas šia galimybe nepasinaudojo.

TURKMĖNISTANAS

Krašto apsaugos ministerija nėra sudariusi dvišalio susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

Karinis diplomatinis atstovavimas. Lietuvos gynybos atašė akredituotas Turkmėnistane 2009 m., reziduoja Astanoje. Turkmėnistanas nėra paskyręs savo karinio atstovo.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas nevyksta. Nuo 2011 m. Turkmėnistano karininkai yra kviečiami studijuoti anglų kalbos ir štabo karininkų kursuose Lietuvos karo akademijoje. Kol kas šia galimybe nepasinaudojo.

UZBEKISTANAS

Teisinis pagrindas. 2002 m. su pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

2005 m. kovo mėn. pasirašytas susitarimas dėl Uzbekistano karininkų mokymosi Lietuvos karo akademijoje.

Karinis diplomatinis atstovavimas. Lietuvos gynybos atašė akredituotas Uzbekistane 2011 m., reziduoja Astanoje.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas nėra intensyvus, užsimezgė 2004 m., kai Lietuvoje lankęsi Uzbekistano karininkai susipažino su karininkų rengimo sistema. Tais pačiais metais Uzbekistano karininkai pradėti kviesti į Lietuvos karo akademijoje vykstančius tarptautinius kursus, dalyvavo Tarptautiniuose aplinkos apsaugos mokymo kursuose Nemenčinėje. 2004 m. NATO ir trijų Baltijos valstybių ekspertų vizito į Kazachstaną ir Uzbekistaną metu buvo siekiama perduoti bendro taikos palaikymo bataliono kūrimo patirtį. Po vizito buvo siūlomos stažuotės Baltijos valstybėse Uzbekistano ir Kazachstano karininkams.

Nuo 2011 m. Uzbekistano kariai vėl kviečiami mokytis Lietuvos karo akademijos kursuose, kol kas šia galimybe nepasinaudojo.

IZRAELIS

Teisinis pagrindas. 2004 m. spalio 8 d. pasirašytas Tarpusavio supratimo memorandumas dėl bendradarbiavimo gynybos, karinės pramonės, tyrimų ir plėtros srityse. Vyksta derybos dėl Sutarties dėl įslaptintos informacijos apsaugos.

Karinio diplomatinio atstovavimo nėra.

Dvišalis bendradarbiavimas kol kas apsiriboja aukšto rango pareigūnų vizitais ir susitikimais. Be to, Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė teikia visokeriopą organizacinę paramą įgyvendinat Izraelio kariuomenės švietimo programą „Uniformuoti liudininkai“, kurios pagrindinis tikslas – supažindinti Izraelio karius su Lietuvoje vykusiu holokaustu, žydų bendruomenės Lietuvoje istorija ir dabartimi.

KINIJOS LIAUDIES RESPUBLIKA

Teisinis pagrindas. 2012 m. kovo 27 d. Pekine pasirašytas dvišalis susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

Karinis diplomatinis atstovavimas. Kinija savo karinį atstovą Lietuvai paskyrė 1993 m., rezidavo Varšuvoje, nuo 2001 m. reziduoja Vilniuje. Lietuva nėra paskyrusi savo karinio atstovo.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas nėra intensyvus. 2000 m., 2006 m. ir 2011 m. Lietuvoje lankėsi aukšto rango Kinijos kariuomenės delegacijos. Lietuvos krašto apsaugos ministrai 2004 m. ir 2012 m. su oficialiais vizitais viešėjo Kinijoje. Kinija sudaro galimybes Lietuvos atstovams dalyvauti renginiuose ekologijos ir tarptautinio saugumo klausimais, Lietuvos karo medikas yra studijavęs tradicinės kinų medicinos kursuose.

KORĖJOS RESPUBLIKA

Teisinis pagrindas. 2010 m. vasario mėn. pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

Karinis diplomatinis atstovavimas. Korėjos Respublikos gynybos atašė Lietuvai paskirtas 2010 m., reziduoja Varšuvoje. Lietuva nėra paskyrusi savo karinio atstovo.

Dvišalis karinis bendradarbiavimas dar tik įsibėgėja, 2010 m. vasario mėn. Seule susitiko gynybos ministrai, Lietuvos iniciatyva 2010 m. Korėjos Respublikos kariuomenės atstovai buvo atvykę stebėti Vienuoliktosios provincijos atkūrimo grupės (PAG-11) pasirengimo misijai pratybų baigiamojo etapo.