THT sutartys

Lietuva yra prisijungusi prie šių Tarptautinių humanitarinės teisės sutarčių:

1997– 04– 03 Lietuva tapo keturių 1949 m. rugpjūčio 12  d. Ženevos konvencijų dalyve:

(I) Konvencija dėl sužeistųjų ir ligonių padėties veikiančiose armijose pagerinimo
(II) Konvencija dėl sužeistųjų, sergančiųjų ir skęstančiųjų ginkluotųjų pajėgų narių jūroje padėties pagerinimo
(III) Konvencija dėl elgesio su karo belaisviais
(IV) Konvencija dėl civilių apsaugos karo metu

2000 m. gegužės 2 d. Seimas įstatymu  ratifikavo šias konvencijas. Tuo pačiu įstatymu buvo ratifikuoti ir:

1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų Papildomas protokolas dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (I protokolas), sudarytas 1977 m. birželio 8 d.;

1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų Papildomas protokolas dėl netarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (II protokolas), sudarytas 1977 m. birželio 8 d.

LR Aukščiausioji taryba 1992 m. balandžio 9 d. priėmė nutarimą dėl prisijungimo prie 1948–12–09 Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir nubaudimo už jį ir 1968 m. lapkričio 26 d. Konvencijos dėl senaties termino netaikymo už karo nusikaltimus ir nusikaltimų žmoniškumui. Lietuva prie šių Konvencijų prisijungė 1996 m. gegužės 1 d.

1997 m. balandžio 10 d. Seimas įstatymu ratifikavo 1972 m. balandžio 10 d. Konvenciją dėl bakteriologinių ir toksinių ginklų kūrimo, gamybos ir saugojimo uždraudimo bei jų sunaikinimo.

1998 m. vasario 24 d. įstatymu buvo ratifikuota 1993 metų Konvencija dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo.

1998 m. kovo 26 d. įstatymu buvo ratifikuota 1980 metų Konvencija dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo ir jos papildomi protokolai:

I protokolas dėl neaptinkamų dalelių;

II papildytas protokolas dėl minų, minų-spąstų ir kitų įtaisų naudojimo uždraudimo arba apribojimo;

III protokolas dėl padegamųjų ginklų naudojimo apribojimo ir uždraudimo;

IV protokolas dėl apakinančių lazerinių ginklų.

V protokolas dėl likusių nuo karo sprogmenų.

1999 m. kovo 17 d. įstatymu buvo ratifikuota 1954 metų Hagos Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu Konvencija ir jos Protokolas. 1954 metų Hagos Konvencijos dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu 1999 metų antrasis protokolas buvo ratifikuotas 2001 m. lapkričio 13 d.

2002 m. kovo 7 d. buvo ratifikuota 1976 metų Konvencija dėl aplinkos keitimo būdų naudojimo karo ar bet kokiems priešiškiems tikslams uždraudimo.

1989 metų Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos.

2000 metų fakultatyvinis protokolas dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose buvo ratifikuotas 2002 m. lapkričio 12 d. Šio protokolo esmė –  iki 18 metų padidinti minimalų leistiną vaikų dalyvavimo karo veiksmuose ir jų priverstinio ėmimo į ginkluotąsias pajėgas amžių.

Pirmoji regione 2003 m. kovo 25 d. Lietuva ratifikavo Konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo (Otavos konvencija ). Vadovaudamasi konvencijos nuostatomis Lietuvos kariuomenė 2004 m. birželio 7 d. sunaikino paskutines draudžiamas priešpėstinių minų atsargas ir tapo pirmąja regione valstybe be priešpėstinių minų. Ratifikuodamos Otavos konvenciją Lietuvos pavyzdžiu jau pasekė Baltarusija ir Estija.

Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas buvo ratifikuotas 2003 m. balandžio 1 d. Šiuo Statutu įsteigiamas Tarptautinis baudžiamasis teismas, kuris yra nuolatinė institucija, įgaliota vykdyti savo jurisdikciją asmenims už sunkius, tarptautinę bendriją verčiančius susirūpinti nusikaltimus, ir papildanti nacionalinę baudžiamąją jurisdikciją.

Jungtinių Tautų 1980 metų Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų 1 straipsnio pakeitimo tarptautinė sutartis buvo ratifikuota 2003 m. vasario 25 d. Konvencijos 1 str. pakeitimu buvo praplėsta Konvencijos taikymo sfera. Ši Konvencija bei jos protokolai bus papildomai taikomi tomis aplinkybėmis, kurios numatytos bendrame visoms 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijoms 3 straipsnyje „Netarptautiniai konfliktai”. Tokiu būdu Konvencijos veikimas praplėstas apimant netarptautinius ginkluotus konfliktus, kurie vyksta valstybių dalyvių teritorijoje.

2006 m. gruodžio 6 d. buvo pasirašytas 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų Papildomas protokolas dėl papildomos skiriamosios emblemos priėmimo (III protokolas), kuris buvo ratifikuotas 2007 m. rugsėjo 20 d.

2008 m. gruodžio 3 d. Osle Lietuva pasirašė Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų. LR Seimas šią konvenciją ratifikavo 2010 m. gruodžio 16 d.

Nuorodos

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija
Užsienio reikalų ministerija
Kultūros ministerija
Sveikatos apsaugos ministerija
Švietimo ir mokslo ministerija
Vidaus reikalų ministerija
Lietuvos karo akademija
Europos teisės departamentas prie LRV