Veiklos programa

Steigimo nuostatuose numatyta, jog Valstybinis pilietinio pasipriešinimo rengimo centras prie Krašto apsaugos ministerijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta nacionalinio saugumo stiprinimo institucija. Centrui keliamus uždavinius galima skirstyti atsižvelgiant į padėtį šalyje, t.y. skirtingi tikslai keliami taikos metu ir agresijos ar okupacijos atveju.

Taikos metu Centro svarbiausieji uždaviniai:

1. įgyvendinti valstybės politiką rengiant visuomenę individualiam ir organizuotam pilietiniam pasipriešinimui;
2. organizuoti visuomenės, ypač jaunimo, mokymą ir rengimą ginti Tėvynę ir pilietiniam pasipriešinimui agresijos atveju;
3. ugdyti piliečių pasiryžimą visuotinei gynybai, pilietiškumą ir patriotizmą;
4. propaguoti karo tarnybą (ypač privalomąją ir savanoriškąją) - pasirengimo visuotinei gynybai pagrindą;
5. skleisti lietuvių tautos ginkluoto ir pilietinio pasipriešinimo ir užsienio valstybių pilietinės gynybos patirtį.
   

Agresijos ir okupacijos metu atsiranda visiškai kitokie poreikiai, todėl natūralu, jog ir centro vykdomos užduotys tuomet labai skiriasi nuo taikos metu vykdomų. Agresijos ir okupacijos metu Centras turi skatinti piliečius imtis šių pasipriešinimo veiksmų:

1. nesmurtinio pasipriešinimo;
2. nepaklusnumo;
3. nekolaboravimo su neteisėta administracija;
4. ginkluoto pasipriešinimo.

2007 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-698 LR Krašto apsaugos ministras patvirtino naują Centro veiklos programą. Programos tikslas - siekti visuomenės gynybinio švietimo, valstybės saugumo ir gynybos politikos propagavimo, nacionalinės savimonės bei socialinės atsakomybės stiprinimo, ypatingą dėmesį skiriant moksleiviams, mokytojams, studentams ir jaunimui.

Lietuvai tapus euroatlantinės bendrijos, susietos kolektyvinės gynybos saitais, nare sustiprėjo saugumo garantijos. Tačiau globalinė saugumo aplinka yra itin dinamiška ir kelia vis naujus, sunkiai prognozuojamus iššūkius. Saugumo ir gynybos politika formuojama kartu su sąjungininkėmis, kolektyviai sprendžiamos bendros saugumo problemos. 2005 m. atnaujinus Nacionalinio saugumo strategiją, buvo persvarstytas pilietinio pasipriešinimo sistemos stiprinimo poreikis. Iki narystės NATO ir Europos Sąjungoje valstybės pilietinio pasipriešinimo sistema buvo grindžiama civilių gyventojų nepaklusnumu, atsisakymu bendradarbiauti su okupacine valdžia ir ginkluoto pasipriešinimo organizavimu. Kolektyvinės gynybos garantijų atsiradimas skatina keisti pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui kryptis pagrindinį dėmesį skiriant gynybiniam švietimui ir patriotiniam ugdymui.

Visapusiškam šalies saugumo užtikrinimui būtinas visuomenės gynybinis švietimas ir patriotinis ugdymas, t.y. visuomenė turi būti nuolatos supažindinama su aktualiais valstybės saugumo ir gynybos klausimais, stiprinami krašto apsaugos sistemos ryšiai su visuomene. Visuomenė privalo suvokti kariuomenės uždavinius, funkcijas, struktūrą ir tradicijas; taip pat turi būti supažindinama su valstybės gynimo institucijomis, jų biudžeto formavimu, kariuomenės vienetų dalyvavimu tarptautinėse operacijose, karinių institucijų veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir kt. Pabrėžtina gynybinio švietimo ir patriotinio ugdymo svarba įgyvendinant profesionaliosios kariuomenės idėją. Piliečiai privalo suvokti atsakomybę už valstybės gynybą, priešingu atveju, visuomenė praras vieną iš pilietinės visuomenės savybių.

Lietuvos įsipareigojimas saugoti ir stiprinti euroatlantinės bendrijos vertybes, pvz., demokratiją, įstatymo viršenybę, pagarbą žmogaus teisėms, turi įtakos karių motyvacijai, visuomenės vertybinėms nuostatoms. Nacionalinės savimonės ir fundamentalių vertybių stiprinimas yra viena iš pagrindinių Centro veiklos nuostatų.

Programos tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

1. vykdyti moksleivių ir studentų, užsienio lietuvių jaunimo ir įvairių nevyriausybinių organizacijų narių švietimą valstybės saugumo ir gynybos politikos klausimais;
2. aiškinti visuomenei politinių ir finansinių, teisinių ir vertybinių pokyčių, atsirandančių kintant valstybės saugumo aplinkai, priežastis;
3. rengti ir vykdyti priemones, skatinančias visuomenės susidomėjimą valstybės saugumo ir gynybos politikos formavimu;
4. plėtoti Centro veiklą bendradarbiaujant ir rengiant bendrus projektus su valstybinėmis institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis;
5. rengti ir vykdyti tarptautinio bendradarbiavimo priemones gynybinio švietimo srityje dalijantis patirtimi su kitomis NATO ir ES šalimis ir perduodant ją narystės organizacijose siekiančių šalių nevyriausybinėms organizacijoms;
6. bendradarbiaujant su mokslininkais ir mokslinėmis institucijoms, rengti leidinius, skirtus visuomenės švietimui istorijos, valstybės saugumo politikos, vertybinėmis ir kt. temomis.