Istorija

1996 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymą, kuriuo mobilizaciniam darbui buvo suteiktas teisinis pagrindas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr.975 „Dėl Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos įsteigimo“ buvo įsteigtas Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Krašto apsaugos ministro 1998 m. rugsėjo 23d. įsakymu Nr. 1670-K Vytautas Lukavičius buvo paskirtas eiti direktoriaus pareigas.

Mobilizacijos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Departamentas) yra įstaiga, kurios paskirtis organizuoti, kontroliuoti ir koordinuoti ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių ir ūkio subjektų pasirengimą mobilizacijai, taip pat organizuoti civilinių institucijų dalyvavimą teikiant priimančiosios šalies paramą.

Departamentas keletą kartų buvo reorganizuotas, pakeisti nuostatai ir struktūra (1999 m., 2003 m., 2007 m., 2011 m.). Buvo parengti ir patvirtinti: Mobilizacijos programa, Valstybinė mobilizacinė užduotis ministerijoms, apskričių viršininkams ir savivaldybėms, Daiktų ir (ar) kito turto laikino paėmimo ir (ar) rekvizicijos nuostatai, Pavyzdiniai mobilizacijos štabo nuostatai, Valstybės tarnautojų, atsakingų už mobilizacinį darbą, pavyzdinių funkcijų sąrašai, mobilizacijos planų rengimo ir tikrinimo tvarkos aprašai, mobilizacinio mokymo programos, Numatomo mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos teisinio reguliavimo koncepcija, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas.

Departamentas, vykdydamas pagrindinę užduotį, didžiąją pastangų dalį skiria darbui su ministerijomis ir savivaldybėmis. Šioje veikloje dalyvauja apie du tūkstančiai Lietuvos valstybės ir savivaldybių tarnautojų, taip pat plečiamas bendradarbiavimas su Europos Sąjungos ir NATO valstybėmis.