Lietuvos narystė NATO

Nuo 2009 metų lapkričio organizuojami savanoriškieji Būtinieji kariniai mokymai, kurias siekiama kitomis nei šaukiant į privalomąją pradinę karo tarnybą priemonėmis užtikrinti piliečių teisę pasirengti krašto gynybai, taip pat padėti į kariuomenę pritraukti reikiamą skaičių profesinės karo tarnybos eilinių karių ir formuoti atsargos karių rezervą.

2010 metų vasarį Būtinųjų karinių mokymų pirmosios pamainos antrąjį etapą baigė apie pusšimtis jaunuolių, su kuriais bandomajam laikotarpiui buvo sudarytos profesinės karo tarnybos sutartys.

2010 metų kovą buvo patvirtinta Lietuvos kariuomenės personalo rezervo koncepcija, numatanti rezervo formavimo principus ir būdus, taip pat buvo patvirtinta pirmoji karinė doktrina. šiuo metu rengiamas piliečių rengimo valstybės gynybai strategijos projektas.

2010 metų kovą, siekiant stiprinti neformalųjį visuomenės, ypač jaunimo, švietimą gynybos klausimais, įstegitas Pilietinės gynybos centras prie Krašto apsaugos ministerijos, kuriam planuojama pavesti koordinuoti krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis neformaliojo švietimo srityse. 
 

2009 metų liepos-gruodžio mėnesiais Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų minų paieškos ir išminavimo laivas „Kuršis" (M-51) buvo priskirtas budėti tryliktoje NATO greitojo reagavimo pajėgų pamainoje (angl. NATO Response Force, NRF-13), Nuolatinės parengties priešmininės kovos junginyje.  

2010 metų sausį apie 600 Lietuvos karių Baltijos šalių bataliono BALTBAT sudėtyje pradėjo pusmečio budėjimą kaip keturioliktosios NATO greitojo reagavimo pajėgų pamainos (NRF-14) dalis.

Baltijos batalioną BALTBAT, kuriam vadovauja Lietuva, sudaro Estijos ir Lietuvos kariniai vienetai ir Latvijos štabo kariai - iš viso apie 800 žmonių. Dauguma BALTBAT Lietuvos karių yra iš kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono.

Nuo 2009 metų kovo Afganistane, kur Lietuva dalyvauja NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. International Security Assistance Force, ISAF) operacijoje, du kartus keitėsi Lietuvos vadovaujamoje Goro provincijos atkūrimo grupėje (PAG) tarnaujančių Lietuvos karių pamainos.

2009 metų gegužę misiją iš aštuntosios PAG Lietuvos karių pamainos, kurios daugumą sudarė Klaipėdos rinktinės kariai savanoriai, perėmė devintoji pamaina, suformuota artilerijos bataliono karių pagrindu.

2009 metų lapkritį devintoji PAG Lietuvos karių pamaina perdavė vėliavą dešimtajai pamainai, kuri misiją tęsia iki šiol. Dešimtosios PAG Lietuvos karių pamainos daugumą sudaro Alytaus rinktinės kariai savanoriai.

2009 metų rugpjūtį ISAF operacijoje dalyvaujantys Lietuvos kariai kartu su sąjungininkais Afganistano saugumo pajėgoms padėjo užtikrinti saugumą per šalies prezidento rinkimus.

Dabar ISAF operacijoje Afganistane taip pat dalyvauja Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų eskadronas „Aitvaras", misiją atliekantis Kandaharo provincijoje.

Šiuo metu dar apie 20 Lietuvos kariuomenės Nacionalinio paramos elemento karių užtikrina visų ISAF operacijoje dalyvaujančių Lietuvos karių logistinį aprūpinimą; 7 kariai tarnauja ISAF operacijos štabuose.  

2009 metų birželį Lietuvos kariai baigė beveik dešimtmetį, nuo 1999 metų, trukusį dalyvavimą NATO vadovaujamoje taikos palaikymo pajėgų (angl. Kosovo Force, KFOR) operacijoje Kosove. 2009 metų liepą į Lietuvą grižo misiją atlikęs paskutinysis dvidešimtosios pamainos Lietuvos karių būrys KFOR-20, sudarytas iš kašto apsaugos savanorių.

Išvedus KFOR būrį, Kosove veikiančiose NATO mokymo grupėse, padedančiose rengti naujas šalies saugumo pajėgas, iki 2009 metų gruodžio tarnavo Lietuvos kariniai instruktoriai.  

Lietuvos kariai taip pat tęsia dalyvavimą NATO vadovaujamoje Irako saugumo pajėgų mokymo misijoje Irake - dabar šioje misijoje tarnauja du karo instruktoriai.

2009 metų rugpjūčio 31 d. NATO Šiaurės Atlanto Taryba priėmė sprendimą iki 2014 metų pabaigos pratęsti Baltijos valstybėse NATO oro patruliavimo misiją.

Nuo 2009 metų kovo Baltijos oro erdvę saugojo ir Lietuvoje buvo dislokuoti Danijos, Čekijos, Vokietijos ir Prancūzijos kariai su naikintuvais. 

Oro policijos misijoje su keturiais naikintuvais F-16 dalyvavę Danijos kariai tarnybą baigė 2009 metų balandį.

2009 metų gegužę-rugpjūtį oro policijos misiją vykdė danus pakeitęs Čekijos kontingentas su naikintuvais JAS-39 C „Gripen".
(Nuotraukos autorius - J. Kouba) 

2009 metų rugsėjo-gruodžio mėnesiais misiją Baltijos valstybėse tęsė Vokietijos kariai. Du pirmuosius misijos mėnesius jie patruliavo su naujosios kartos naikintuvais „Eurofighter", vėliau - su naikintuvais F-4F „Phantom".
(Nuotraukos autorius - Johann Ostholthoff )

Nuo 2010 metų sausio oro erdvę Baltijos šalyse saugo Prancūzijos kariai su keturiais naikintuvais „Mirage 2000".

Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis savo ruožtų stiprino priimančiųjų šalių paramą oro policijos misijoje dalyvaujantiems NATO šalių kariams: gerino Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės, kur dislokuoti NATO naikintuvai, infrastruktūrą, taip pat nuo 2010 metų pradžios kiekvienai oro policijos misijos pamainai skiria iki šešių Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvo C-27J „Spartan" skrydžių kariams ir kroviniams perdislokuoti.

Nuo 2009 metų kovo Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje keturis kartus (2009 metų balandį, liepą, rugsėjį ir 2010 m. kovą) buvo rengiamos NATO vadovaujamos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės treniruotes, kuriomis siekiama tobulinti NATO oro erdvės patruliavimo misijoje dalyvaujančio personalo įgūdžius vykdyti oro policijos užduotis, pademonstruoti NATO sąjungininkių solidarumą su Baltijos šalimis.