Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
6
13
18
21 26
29 2

Krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė pasveikino 1939 m. žygio į Vilnių dalyvius

2009.10.30
image

Spalio 29 d. krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė Vilniaus rotušėje vykusiame Vilniaus grįžimo Lietuvai 70-ųjų metinių proga surengtame minėjime gėlėmis pasveikino nepriklausomos Lietuvos karius, dalyvavusius Lietuvos kariuomenės žygyje į atgautą Lietuvos sostinę Vilnių 1939 metų spalio 28 dieną.

 

Dėkodama už tarnybą Tėvynės labui, už pasiaukojamą darbą Lietuvai ir nepriklausomybei krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė padėkos raštus įteikė dimisijos pulkininkui leitenantui Petrui Narinkevičiui, dimisijos pulkininkui leitenantui Antanui Navaičiui, dimisijos leitenantui Viliui Bražėnui, dimisijos puskarininkiui Juozui Pažėrai, dimisijos majoras Juozas Vainauskui, dimisijos vyresniajam leitenantui Antanui Arštikaičiui, dimisijos eiliniui Vladui Stanynui. Dalyvauti renginyje negalėjusiems žygio į Vilnių dalyviams ministrės padėkos raštai bus perduoti per „Vilnijos" draugiją.


„Praėjus ir tragiškiems, ir džiaugsmingiems 70 metų, esame savarankiška valstybė, NATO ir Europos Sąjungos narė. Turime viltį, kad lygiavertis dialogas tarp didžiųjų ir mažųjų Europos valstybių, gera mūsų šalies kaimynystė su Lenkija, Latvija ir Baltarusija bus išlaikyta ilgalaikėje perspektyvoje. Dabar labai svarbu dabartinei Lietuvos visuomenei pasimokyti iš savo šalies istorijos klaidų ir jų nebekartoti. Gyvybiškai būtina, kad mums užtektų išminties priimant politinius, ekonominius sprendimus ir įžvalgos kuriant ateities planus, užtektų ryžto būti pasirengus kartu su partneriais atgrasinti bet kokį agresorių," - sakė ministrė R. Juknevičienė.


Minėjime į susirinkusiuosius Žygio į Vilnių dalyvių ir Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės karių vardu kreipėsi dimisijos plk. ltn. P. Narinkevičius. „Visos lietuvių tautos ir karių ilgai buvo puoselėtos mintys, viltys ir troškimai atgauti Vilnių ir jo kraštą. Tą dieną (spalio 28-ąją) mes pradėjome garbingą, istorinį žygį anuomet Nepriklausomybės kovotojų krauju sulaistytais keliais. 1939 m. spalio 28 d. mes įvykdėme vadų įsakymą ir tautos ir valstybės valią," - prisiminimais dalijosi P. Narinkevičius. - Mes įžengėme į Vilnių su laisvės, teisingumo, pilietinės pagarbos bei ramybės visiems vilniečiams viltimi. Mus džiaugsmingai sutiko su gėlėmis šimtatūkstantinės Vilniaus krašto minios, šaukdamos ir skanduodamos: „Valio Lietuvos kariuomenei!"

 

Baigdamas kalbą dimisijos pulkininkas leitenantas palinkėjo visiems daugiau atvirumo, draugiškumo ir nuoširdumo, dirbti visos Lietuvos labui ir gerovei, nežiūrint įsitikinimų, religinių ir tautinių skirtumų. „Mes visi gyvename etninėje Lietuvoje, kvėpuojame tuo pačiu oru, valgome toje pačioje žemėje išaugintą duoną. Mes linkime mūsų Tautai ir Valstybei laimingai gyvuoti tūkstančius metų ir visiems piliečiams tęsti mūsų darbus Tėvynės labui," - sakė P. Narinkevičius.

 

Minint Vilniaus grįžimo Lietuvai 70-ąsias metines spalio 29 d. Vilniuje prie Mindaugo paminklo buvo pasodinti ąžuolai už Valstybę, Kariuomenę ir Vilnių. Rasų kapinėse pagerbtas žuvusių už Vilnių ir Lietuvą karių atminimas.

 

Apie žygį į Vilnių


1939 m. rugpjūčio 23 d. Sovietų Sąjunga ir Vokietijos Reichas pasirašė nepuolimo sutartį, kuria pasidalijo įtakos zonas. Lietuva pateko į Vokietijos įtakos sferai. Prasidėjus Vokietijos-Lenkijos karui, naciai ne kartą siūlė Lietuvai pasiųsti kariuomenę ir atsiimti Vilnių. Lietuvai atsisakius tai daryti, rugsėjo 28 d. Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasirašė papildomą slaptą protokolą, kuriuo Vokietijos Reichas perleido Lietuvą sovietų įtakos sferai. 1939 m. spalio 10 d. po kelias dienas trukusių sunkių derybų Maskvoje buvo pasirašyta „Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos-Sovietų savitarpio pagalbos sutartis". Lietuva Vilnių atgavo sumokėjusi brangią kainą - turėjo įsileisti Raudonosios armijos įgulas. 1939 m. spalio 17 d. Sovietų Sąjunga puldama Lenkiją įžengė į Vilnių ir miestą nuniokojo. Spalio 27 d. Lietuvos kariuomenė pradėjo žygį į Vilnių, o 28 d. įvyko oficialus kariuomenės sutikimas Ožeškienės (dabar Savivaldybės) aikštėje. (Vytauto Didžiojo Karo muziejaus informacija).

 

Alfredo Pliadžio nuotraukos.

 

2012-12-05 10:03

luzkdlyg

aDv87w flsfdwpszlmb
Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. (8 5) 273 5673, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas pilieciuaptarnavimas@kam.lt
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media