Prisidėkime prie Salaspilio mūšio įamžinimo

Lietuvos kariuomenė kviečia visus neabejingus savo tautos karybos istorijai prisidėti prie vienos iš didžiausių pergalių Salaspilio mūšyje įamžinimo. Paminklas bus statomas bendromis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Atsargos karininkų sąjungos pastangomis.

Salaspilio mūšis įvyko 1605 m. rugsėjo 27 d. Tai didžiausias mūšis 1600–1611 m. kare su Švedija, kuri siekė užimti rytinį Baltijos jūros pakraštį, taip Baltijos jūrą paversdama savo vidaus ežeru. Didelėmis LDK didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pastangomis švedų invazija į tuometinę Livoniją (daugiausia dabartinė Latvijos teritorija) buvo sustabdyta. Salaspilio mūšyje Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, nugalėjo tris kartus didesnę Švedijos Karalystės kariuomenę, vadovaujamą Švedijos karaliaus Karolio IX.

Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog švedų pusėje galėjo būti iki 14000 karių, o lietuvių pusėje – ne daugiau kaip 3800. Lietuviams talkino apie 300 raitelių iš Kuršo Kunigaikštystės (dabartinė Latvijos teritorija) ir apie 300 pėstininkų iš Lenkijos. Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama kariuomenė dėl tinkamai pasirinktos mūšio taktikos didelių nuostolių nepatyrė, o švedai neteko apie 9000 karių, tarp jų ir aukštų karo vadų.

Britų istorikas Michaelis Robertsas, turėdamas omenyje, jog triskart mažesnė kariuomenė laimėjo triuškinančią pergalę nukaudama triskart daugiau priešų, nei nugalėtojų pusėje iš viso buvo karių, Salaspilio pergalę pavadino didžiausia žmonijos istorijoje.

Salaspilio mūšio vietos įamžinimą inicijuoja Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius. „Kaip pilietis ir kaip karys manau, kad turime saugoti ir atminti savo istoriją, už ją lietuviai praliejo savo kraują. Salaspilio mūšio vietoje trūksta lietuviško atspaudo, nes šis mūšis savo prasme buvo labai reikšmingas Lietuvai. O pagrindinės pajėgos, mūšyje atrėmusios švedų kariuomenę, buvo lietuviai“, – kalbėjo gen. ltn. Arvydas Pocius. Šiuo metu ten stovi Lenkijos ir Švedijos valstybių pastatyti paminklai.

Paminklą planuojama pastatyti 2012 m. rugsėjį, kai bus minimos 407-osios mūšio metinės. Pasak istoriko dr. Romo Batūros, „Salaspilio mūšiui atminti būtinas lietuviškas paminklas. Tai Lietuvos valstybės garbės ir prestižo reikalas“, – kalbėjo istorikas.

Mūšiui atminti 2010 m. Lietuvos dailės muziejuje buvo eksponuojama flamandų dailininko Pieterio Snayerso (1592–1667) XVII a. pradžioje nutapyta kompozicija, vaizduojanti Salaspilyje įvykusį mūšį.

Paminklas bus statomas pagal Vytauto Didžiojo karo muziejaus dailininkės Rasos Gumbrevičienės ir direktoriaus pavaduotojo, karo istoriko Arvydo Pociūno, sukurtą projektą. Monumentą sudaro viršutinė dalis ir fundamentas. Fundamento priekinėje lentoje – tekstas lietuvių kalba: „Šiame lauke 1605 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos kariuomenė, vadovaujama didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, sumušė Švedijos kariuomenę.“ Po tekstu – 1600 metų husarų šalmas ir XVI–XVII a. vengriško pavyzdžio kardas ant ąžuolo šakos.

Fundamento kairės pusės lentoje – į latvių kalbą išverstas lietuviškas tekstas. Po tekstu – XVII a. rotmistro plunksnuotis (buzdyganas) ir XVI–XVII a. vengriško pavyzdžio kardas ąžuolo šakos fone.

Fundamento dešinės pusės lentoje – į anglų kalbą išverstas lietuviškas tekstas. Po tekstu – didžiojo etmono buožė ir XVI–XVII a. vengriško pavyzdžio kardas ąžuolo šakos fone.

Fundamento užpakalinės pusės lentoje lietuviškai užrašyta: „Pakeleivi, sustok ir pasimelsk už šiame mūšio lauke žuvusius karius.“ Šis tekstas turėtų priversti kiekvieną susimąstyti apie šį svarbų istorinį įvykį, o krikščionį – ir pasimelsti už šiame lauke žuvusius įvairių tautybių karius. Po tekstu – to laikotarpio husarų kirasa ir XVI–XVII a. vengriško pavyzdžio kardas ant ąžuolo šakos.

Koloną primenanti viršutinė dalis – stačiai pastatyta 1633 m. Gdanske nulietos lietuviškos patrankos vamzdžio kopija. 1632 m. mirus Lietuvos-Lenkijos ir karūnuotam Švedijos valdovui Zigmantui Vazai, 1633 m. pradėjo valdyti jo sūnus Vladislovas Vaza (kai vyko Salaspilio mūšis, jam buvo 10 metų). Ta proga jo nurodymu ir buvo nulietas lietuviškos patrankos vamzdis.

Patrankos vamzdžio laibgalys papuoštas žirgų figūromis ir ąžuolo lapais. Kiek žemiau – tam laikotarpiui būdingos mitologinių ir kitų plėšrūnų figūros su lotynišku užrašu. Vilkas pavaizduotas su lotynišku užrašu: „Girdi, kaip staugia alkanas vilkas, vargas tam, kurį jis užgriebia savo nagais“.

Vamzdžio vidurį puošia ąžuolo lapų vainikas su žirgų figūromis, tarp kurių – karališkoji lelija. Capnos. Nuo vamzdžio išsikišę du trumpi stori strypai skirti vamzdžiui įtvirtinti lafete. Žemiau – du išsilenkę delfinai, papuošti ąžuolo lapais. Renesanso formos skyde – Vazų valdymo epochos Vytis. Visi puošybos elementai labai artimi lietuvių tautinei ornamentikai.

Paminklo aikštelė grįsta šviesiai pilkom trinkelėm. Aikštelės centre išdėtas tamsiai pilkom trinkelėm Gedimino stulpų piešinys ir mūšio metai. Aikštelę supa devyni rusvo granito stulpai. Paminklo apšvietimui numatyti keturi į žemę įleisti prožektoriai aikštelės kampuose.

Jūsų nuoširdi parama įamžinant šį istorinį įvykį būtų labai vertinga ir svarbi.

Lėšas paminklo statybai renka Atsargos karininkų sąjunga.

Sąskaitos numeris: LT32 7044 0600 0770 0255 Įmonės kodas: 300623000

Telefonai pasiteirauti: 8 (5) 264 8527; 8 (5) 278 5055