Lietuvos parlamentinių partijų susitarimai dėl gynybos politikos

Lietuvos parlamentinių partijų susitarimas dėl 2005-2008 metų gynybos politikos

Lietuvos Respublikos parlamentinės partijos,

– skatindamos aktyvų Lietuvos dalyvavimą NATO kolektyvinėje saugumo ir gynybos sistemoje,

– pabrėždamos aktyvų Lietuvos dalyvavimą Europos saugumo ir gynybos politikoje,

– suprasdamos, kad siekiant stiprinti valstybės gynybinius pajėgumus būtina užtikrinti stabilų krašto apsaugos sistemos finansavimą,

– vadovaudamosi Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, nurodančiu, jog sprendimus dėl Lietuvos gynybos politikos ir ginkluotųjų pajėgų priima demokratiškai išrinkta civilinė valdžia,

pratęsia Lietuvos parlamentinių partijų susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos 2001-2004 metais. Partijos sutaria dėl esminių Lietuvos įsipareigojimų gynybos srityje, krašto apsaugos plėtojimo krypčių ir prioritetų bei krašto apsaugos plėtros planams įgyvendinti būtinų finansinių išteklių, taip pat įsipareigoja laikytis šių nuostatų.

1. LIETUVOS SAUGUMO APLINKA IR SU JA SUSIJĘ ĮSIPAREIGOJIMAI

Lietuvai įstojus į NATO ir ES, Lietuvos gynyba tampa transatlantinės gynybos sistemos dalimi. Tik stiprindama kolektyvinės gynybos sistemą, Lietuva gali užsitikrinti ilgalaikį mūsų šalies saugumą ir stabilumą.

Atsižvelgdamos į Lietuvos narystę NATO ir ES, Lietuvos politinės partijos susitaria, kad Lietuva:

1) prisidės prie transatlantinių ryšių stiprinimo bei naudosis naryste NATO ir ES kaip forumais, suteikiančiais galimybę koordinuoti sąjungininkų užsienio ir saugumo politiką, skatinančią tarpusavio integraciją, saugumą ir stabilumą tiek euroatlantinėje bendruomenėje, tiek už jos ribų;

2) laikydamasi nuostatos, kad narystė NATO reiškia ne vien saugumo garantijas, bet ir įsipareigojimus, kartu su sąjungininkėmis reaguos į regionines ir globalines krizes bei prisiims bendros atsakomybės dalį;

3) toliau stiprins pajėgumus kovai su naujais iššūkiais, pavojais ir grėsmėmis, susijusiomis su terorizmu, masinio naikinimo ginklų platinimu, organizuotu nusikalstamumu, nelegalia prekyba narkotikais, prekyba ginklais ir žmonėmis bei kitais veiksniais, keliančiais grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui;

4) prisidės prie regioninio ir pasaulinio bendradarbiavimo, išliks saugumo ir stabilumo propaguotoja kitose šalyse.

2. GYNYBOS REFORMA IR NAUJI REIKALAVIMAI KARIUOMENEI

Lietuvai tapus NATO ir ES nare, Lietuvos kariuomenė turi būti plėtojama šiomis kryptimis:

1) didinamas kariuomenės profesionalumas, efektyvumas, modernumas, mobilumas, gebėjimas išsilaikyti, greitai reaguoti į Europoje bei už jos ribų kylančias krizes;

2) rengiami motyvuoti, kvalifikuoti kariai, pasirengę vykdyti kovines užduotis taikos, krizės ir karo metu;

3) didinama profesinės karo tarnybos karių dalis Lietuvos kariuomenėje.

Atsižvelgdamos į narystę NATO ir ES bei didėjančius reikalavimus Lietuvos kariuomenei, Lietuvos parlamentinės partijos sieks, kad būtų įgyvendinti Lietuvos integracijos į NATO reformų tvarkaraštyje prisiimti įsipareigojimai, kuriems 2003 m. kovo 17 d. pritarė Valstybės gynimo taryba.

3. DALYVAVIMAS TARPTAUTINĖSE KARINĖSE IR CIVILINĖSE OPERACIJOSE

Siekdama prisidėti prie saugumo ir stabilumo užtikrinimo regione ir pasaulyje, Lietuva planuoja aktyviai dalyvauti NATO, ES, JTO, ESBO, taip pat ad hoc tarptautinių koalicijų operacijose ir misijose. Lietuva sieks, kad NATO ir ES karinės struktūros ne dubliuotų, o papildytų viena kitą.

4. TEISINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Parlamentinės partijos įsipareigoja siekti, kad būtų laiku įgyvendinti visi teisiniai Lietuvos įsipareigojimai, susiję su Lietuvos naryste NATO ir Europos Sąjungoje.

5. IŠTEKLIŲ VALDYMAS

Siekiant vykdyti numatytas reformas, užtikrinti valstybės gynybą bei tarptautinių įsipareigojimų vykdymą, būtina užtikrinti stabilų krašto apsaugos finansavimą. Parlamentinės partijos susitaria:

1) kad iš anksto suplanuotos išlaidos krašto apsaugai 2005-2008 metais sudarys ne mažiau kaip 2 procentus šalies BVP;

2) Lietuvos dalyvavimą neplanuotose tarptautinėse operacijose finansuoti vadovaujantis galiojančiais įstatymais;

3) siekti, kad lėšos krašto apsaugai būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai, periodiškai atliekant Krašto apsaugos ministerijos auditą, bei reikalauti, kad Seimui kasmet būtų pateikiama Krašto apsaugos ministerijos metinė ataskaita.

Lietuvos parlamentinės partijos pripažįsta, kad įgyvendinti ilgalaikius krašto apsaugos plėtros planus, gynybos reformą ir stabilų finansavimą galima tik parlamentinių partijų sutarimu bei turint visuomenės palaikymą.

Parlamentinės partijos yra įsitikinusios, kad vykdoma saugumo ir gynybos politika užtikrina Lietuvos valstybės nepriklausomybę, saugumą, socialinį stabilumą ir sudaro palankias sąlygas plėtoti ekonomiką ir kelti piliečių gerovę.